Filmas: "Žaidimas" / "The Game"

Sveiki,

Daug kas man rekomendavo pažiūrėti David Fincher režisuotą mistinę dramą „Žaidimas“ (angl. The Game) (1997). Režisierius, liaudiškai tariant, tikras profas, nes susidorojo su tokiais filmais kaip „Septyni“ (1995), „Kovos klubas“ (1999), „Dingusi“ (2014), „Socialinis tinklapis“ (2010) ir kt.

Filmas apie nuobodžiaujantį vidutinio amžiaus multimilijonierių, kuris prasiblaškymo ieškosi keistose iš pradžių kone į sektą panašioje organizacijoje, kuri neva atlikusi daugybę analitinių testų, pasiūlo keistą realybės šou primenantį žaidimą. Tiesą sakant, viskas mane erzino, nes taip toli nuo vidutinio žiūrovo pasaulio – multimilijonierius, prabanga, nuobodulys ir t. t. Pradžia tikrai reikalauja kantrybės, bet netrukus prasidedantis trileriniai įvykiai prablaško ir beregint įtraukia į filmą.

Didžiausias šio filmo pliusas – įtaigingai sukurta abejonių apgaulė, kad net žiūrovas su pagrindiniu veikėju ima abejoti viskuo, kas vaikšto šia žeme, nes viskas perteikta taip, lyg jį norėtų neįbauginti, bet sunaikinti. Makabriška filmo pabaiga leidžia pagalvoti, ar šis filmas nėra iš fantastinės nišos, nes ką tik patyręs didžiausią šoką – pajutęs mirties alsavimą sėdasi prie stalo lyg niekur nieko ir gurkšnoja prabangų šampaną, susitaikęs, kad toks tas nuostabus milijonieriaus gyvenimas. Kažkaip reveransas istorijos linijoje gal ir labai vykęs, tačiau psichiniu požiūriu, ypač tie, kurie išgyveno visą „šaudymą-gaudymą“ kartu, lyg ir pajuntamas netikras atsileidimas po patirto šoko.

Šiaip filmas geras, nes geras siužetas, išmoningai ir profesionaliai perteikta atmosfera ir apgaulingumas, kuris pateisina gero filmo vardą ir patį filmo pavadinimą. Jei žiūrėsite, nusiteikite būti kantrūs ir tiesiog atsipalaidavę pasiduokite šiam beprotiškam žaidimui, kuris truputį priminė „Amerikos psichopato“ ir „Trumano šou“ miksą.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Moters kvapas" / "Scent of a Woman"

Sveiki visi,

„Džo Bleko viešnagės“ režisierius 1992 metais pristato juostą „Moters kvapas“ (Scent of a Woman), kuri anuomet traukė ir dar vis traukia ne vieną žiūrovo akį. Sena juosta apie aklą vyruką 1993 metais buvo nominuota keliems „Oskarams“, iš kurių pirmąjį „Oskarą“ iškovojo vienas garsiausių pasaulio aktorių – Al Pacino. Sugundytas apdovanojimų ir puikių čionykščių lietuvių atsiliepimų apie filmą, nutariau pažiūrėti, kas čia jau tokio nuostabaus ir nepakartojamo.

O filmą, pasirodo, esu matęs gilioje vaikystėje, tik beveik nieko neatsiminiau, išskyrus finalą ir pasivažinėjimą Ferrari. Žinote, filmas susižiūrėjo pakenčiamai įdomiai, negaliu pasakyti, kad kūlversčiais į jį įkritau ir buvau užliūliuotas, tačiau žiūrėti tikrai nebuvo įdomu. Filmą puošė ne tik šaižus, gal kiek erzinantis Al Pacino kuriamas personažas – aklas gyvenimu nusivylęs seniokas, bet ir tada dar jaunas Chris O‘Donnell, kurio vaidmuo ir personažas labai patiko – toks trapus, sąžiningas, bet kartu viduje turintis begalės ryžto ir drąsos.

„Moters kvapas“ neabejotinai filmas apie sąžinės vertę žmogaus gyvenime ir tik vėliau seka kitos esmės. Nors filmas senas, pakankamai lėtas, tačiau jis kažkuo patraukia – labiausiai savo pasakojimu. Tenka pripažinti, kad filmas truputį pasirodė ištęstas, kažko jame buvo per daug, kažko per daug naivaus siužete. Netgi priminė neseniai per Lietuvą labai populiariai praūžusį prancūzų filmą „Neįmanomieji“ – apie neįgalų senioką ir juodaodį šmaikštuolį, tik „Moters kvapas“ visgi labiau draminis kūrinys, pastatytas pagal XX amžiaus paskutinio dešimtmečio standartus, kada žinai, jog pabaiga bus gera ir šviesi, nesvarbu, kokie herojai bebūtų kietašikniai ir nesusivokėliai. Nepasakyčiau ir tai, kad Al Pacino sužavėjo, taip, jis vaidino gerai, pakankamai įtikinamai, bet jo personažas pasirodė per daug dirbtinas, nenatūralus, kažkoks sintetinis ir pats filmas nuolat atsirūgo kažkokiu keistu sintetiniu smarsu, tačiau, kaip minėjau, žiūrėti tikrai galima.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela