Rodomi pranešimai su žymėmis James Watkins. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis James Watkins. Rodyti visus pranešimus

2024 m. spalio 28 d., pirmadienis

Filmas: "Nekalbėk apie blogį" / "Speak No Evil"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Britų režisierius James Watkins kino industrijoje jau seniai įsitvirtinęs kaip siaubo trilerių kūrėjas. Man asmeniškai teko matyti „Rojaus ežeras“ (2008) bei „Moteris, pasirengusi juodai“ (2012) filmus ir režisierius, nors sukurdavo intriguojančias ir įtempto siužeto scenas, nėra kažin kuo labai išskirtinis ar unikalus. Visiškai nežinojau ko tikėtis iš jo naujausio ir gan gerai kritikų ir žiūrovų vertinamo naujausio darbo „Nekalbėk apie blogį“ (angl. Speak No Evil) (2024). Kadangi pastaruoju metu dairausi įtraukių trilerių, nieko pernelyg apie filmą nesidomėjęs nusprendžiau pažiūrėti.

 

Ir šast! Jau nuo pat pirmųjų scenų įspėjau, kad visai neseniai buvau matęs alternatyvią istoriją. Pasirodo, režisierius dirbo su tuo pačiu danų scenaristu ir režisieriumi Christian Tafdrup, kuris prieš kelerius metus sukūrė filmą lietuvišku pavadinimu „Svečiuose“ (2022), kurį rodė vienas iš populiariųjų mūsų kino festivalių. Filmas perdirbinys pagal britų kino kalbą pasakoja apie dviejų šeimų draugystę, užsimezgusią kurorte. Galiausiai viena iš jų pasikviečia pas save į ūkį kitą šeimą ir pradeda juos svetingai globoti. Staiga tas svetingumas perauga į sunkiai „suvirškinamą“ psichologinį smurtą, vegetarė moteris dėl svetingumo ryžtasi valgyti mėsą, o dukrą paguldo baisioje palėpėje su kitos šeimos sūnumi. Galiausiai kasdien įtampa vis auga, o šeimininkai ima panašėti į psichopatus smurtautojus. Jų kurčiasis sūnus netrukus ima duoti keistus ženklus...

 

Šiaip nežinant filmo pirmtako, šis gali būti vertinamas labai gerai. Manau, režisieriui pavyko perteikti šios istorijos išskirtinumą, nuotaiką ir trikdančias emocijas, tačiau tenka pripažinti, kad visgi danų versija buvo savitesnė, tamsesnė ir unikalesnė. Anuomet tai buvo vienas geriausių mano matytų tų metų įtempto siužeto trilerių, nors jis taip pat ne visiems įtiko. Visgi britiškoji versija, nors nestokoja įtampos, tačiau pasiduoda britiška kino kalba, žaidžia komercinio kino dėsniais ir tai rodo tam tikri siužetiniai pakeitimai. Labiausiai nustebino pakeista pabaiga, kuri aiškiai užbaigia istoriją, sudėlioja prasminius aiškumus, o danų versija labiau šokiruoja, ji palieka atvirus klausimus, galimybei, jog blogis niekada negali būti įveiktas ir jis visada egzistuos, nes, kaip žinia, šeimai danų versijoje nepasisekė, o štai britai nusprendė žaisti pagal Holivudo dėsnius, kuriame pasaulis visada išsprendžia visus klausimus ir gėris nugali blogį, kad ir vienam iš veikėjų lūžus kojai.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 6.9



 

Jūsų Maištinga Siela

2012 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Filmas: "Moteris su juodais drabužiais" (Moteris apsirengusi juodai) / "Women in Black"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Moteris juodais drabužiais“ (Moteris tamsoje) (The Women in Black) (2012 m.). Pasitaikė vienas iš šviežiausių siaubo mistinių filmų su žymiuoju Hario Poterio aktoriumi Daniel Radcliffe, o ir aprašymas kažkaip sudomino... Tiesą sakant su šiuo filmu nieko gero. Deja, šįkart prašoviau. Niekas neįtikino ir niekas beveik nepatiko – NUO-BUO-DU! Ir tuojau paaiškinsiu kodėl...

Visų pirma, pats pavadinimas jau nuvalkiotas, labiau jo vertimas, o kai sužinai žanrą, jau žinai bent pusę filmo net jo nematęs. Taip ir nutiko. Danielio vaidybai taip niekada ir nesimpatizavau, nes neturi jis tos „ugnelės“, kuri mane sužavėtų, tai susižiūrėjo jo vaidyba pakankamai šaltai, nors tenka pripažinti, kad keista matyti jį kitame amplua. Pasakojimo siužetas apgailėtinas! Kažkokios pelkės, po kurias brenda ir lenda herojus į seną ir pavojingą namą ir ten, žinodamas ir regėdamas visokiausias baisybes, vis tiek ryžtasi būti. Efektai gal ir pusė velnio būtų, jei nebūtų primityvūs šiurpuliui suskatinti triukai – visokios lėlės su labai dideliu garsu, kad išgąsdintų žiūrovą. Gliaudžiau siemkes ir po 40 minučių jau ėmiau kas kelias minutes žiūrėti, kada pagaliau ta šventa nesąmonė pasibaigs. Bet...

Pabaigop ėmė patikti nebent viena scena, kuri privertė šiek tiek suklusti. Tai berniuko palaikų traukimas iš tos baisios pelkės. Galvojau, kaip jie nufilmavo visą šią šlykštynę? Jaučiu kokiame baseine... Na, bet patiko ši vieta, tas paslaptingumas, ką gi ten tokio didelio jis ištrauks, o po to ir vėl prasidėjo eilinės nesąmonės, kurios šimtus kartų atsikartojo jau matytuose siaubo filmuose. Nieko naujo, net gaila biudžeto tokiam filmui. Tikriausiai patiko tik ta paslaptingai autentiška anglų XIX amžiaus dvasia. Va, į tokius namus, pritvinkusius pelkių ir rūkų, tokius dvarus, kažkaip bent ekskursijai norėtųsi nuvažiuoti už Londono apylinkių. Kažkaip Viktorijos laikų namukai man labai tokie seniai žavūs ir primena seserų Brončių romanų erdves. O šiaip... ką aš galiu pasakyti, brangieji, skonio reikalas, bet šis filmas mane gerokai nuvylė.

Mano įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.4



Jūsų Maištinga Siela