Filmas: "Meniu" / "The Menu"

 Sveiki,

Režisieriaus Mark Mylod filmą „Meniu“ (angl. The Menu) (2022) man rekomendavo kaip itin gilų ir įtraukiantį trilerį apie maistą. Tiesa ta, kad filmas neturi jokios gilios minties, nesuprantu, kur čia ką galima iškapstyti ir iš vaško išspausti sulčių, tačiau sutinku, jog filmas tikrai įtraukiantis. Istorija pasakoja apie turtuolių vakarienę atokioje saloje, kur jie supažindinami su salos aplinka, jiems papasakojama, kaip ir iš kur ant jų stalo atsiras delikatesinis maistas. Į šią puotą atvyksta Taileris su Margo. Margo neatrodo itin susidomėjusi, tačiau Taileris pamišęs dėl maisto ruošimo meno ir šios vakarienės koncepto.

Iš esmės jau nuo pat pradžių, kai veikėjai tik įžengia į restoraną, aišku, jog kažkas čia ne taip. Asistentai ir čionai esantys darbuotojai elgiasi atžagariai, nors atsako mandagiai į klausimus, tačiau nevengia šiurkščių gestų ir tiesmukumo. Galiausiai per vakarą patiekiami 10 patiekalų ir su kiekvienu vis labiau auga įtampa, nes netrukus tampa aišku, jog čionai atėję žmonės ne tik kad yra žinomi viešojoje erdvėje, bet apie juos viską žino virtuvės šefas, kuris vis grubiau, vis brutaliau pateikia savas istorijas, susietas su vakarienės patiekalų konceptu. Galiausiai nusišovęs gabus virtuvės darbuotojas (paaukojęs save vakarienės performansui) sukelia tarp lankytojų paniką. O galiausiai tampa aišku, kad kai baigsis vakarienė, nė vienas iš jų neišliks gyvas. Įdomu tik tai, kad Margo šioje vakarienėje neturėjo dalyvauti, ji – mergina už pinigus, netikėtai pakeitusi tikrąją Tailerio merginą. Virtuvės šefui tai labai nepatinka, jis apie Margo beveik nieko nežino ir ji griauna subtiliai surežisuotą paskutiniąją lankytojų ir virtuvės darbuotojų vakarienės planą...

Iš esmės, nepaisant to, kad šis trileris yra susietas su gurmaniško maisto kultūra, visgi, atmetus tai, siužetas labai primena klasikinį trilerį: veikėjai paimti įkaitais, jie vienoje izoliuotoje erdvėje, išviešinamos jų paslaptys, kiekvienas stengiasi išgyventi. Filmą kiek kitokiu padaro pasakojimo maniera ir pamažu efektingai ir ekspresyviai kuriama įtampa, Margo mokėjimas išsisukti iš virtuvės šefo paruoštų spąstų. Žiūrovas yra labai lengvai ir pagaviai įtrauktas į šio trilerio žaidimo taisykles. Režisierius derina gurmanišką bei rafinuotą virtuvės skonių eleganciją, restoranų pagarbią kultūrą su žudynėmis ir psichologiniu smurtu, todėl kai kas primena Q. Tarantino filmams būdingą makabriškumą.

Pagrindinius vaidmenis sukūrė žinomi aktoriai: Ralph Fiennes, Anya Taylor-Joy, Nicholas Hoult. Pastariesiems šie charizmatiški ir kiek karikatūriniai vaidmenys labai tiko. Visgi filmas primena teatralizuotą šou, kuriame efektyviai veikia apgalvotos filmo aplinkos detalės, o ir scenarijus išplėtotas žaismingai. Filmas, siūlantis kantrybės žaidimą ir įsitraukimą, sakyčiau, labai žiūroviškai žiūrisi, nes tinka tiek masėms, tiek kino gurmanams, tačiau komiksą primenančiame pasakojime apie smurtą nerasite kažin kokios didelės gelmės. Besąlyginis virtuvės pakalikų atsidavimas blogio virtuvės genijui kelia daug didesnį siaubą (kaip jis juos privertė nusižudyti ir paklusti kaip robotams?) nei suruošta elegantiška žudynių vakarienė. Filme suskamba gera frazė: „nevalgykite, o ragaukite!“ Visgi visi tie iš jūros išgriebti ir pincetu sudėlioti patiekalai nė iš tolo neprilygsta mūsų riebiems cepelinams su spirgais, vėdarams ir rūkytiems lašiniams su svogūnu ir juoda duona. Bet kas bent kartą gyvenime nenorėtų pavalgyti to, ką patiekė šiame filme?

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7.3

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Aš prieš tave" / "Me Before You"

Sveiki,

Paskutiniu metu filmas „Aš prieš tave“ (angl. Me Before You) (2016) yra vienas labiausiai aptarinėjamų filmų. Tiesą sakant, jo sėkme beveik net neabejojau, nes vidutinėms masėms labai jau patinka „Užrašų knygutės“ tipo filmai, kur galima nubraukti sentimentalią ašarą filmo pabaigoje. Gerai, prisipažinsiu, kad filmą žiūrėjau visai ne dėl jo populiarumo, bet dėl to, kad buvau skaitęs knygą (mano komentarą apie knygą rasite ČIA) ir dėl gerai žinomų aktorių.

Klausiate manęs, kaip filmas? O filmas iš serijos „visai nieko“. Žiūrėti tikrai galima. Bet jeigu paklaustumėt, ar man patiko, ar sužavėjo? Gerai pagalvočiau prieš atsakydamas. Žinoma, knyga šiek tiek geresnė už patį filmą. Sunkoka mus su tomis ekranizacijomis, sunku ir per ekranizacijas demonstruoti išskirtinį režisūros talentą. Visgi „Aš prieš tave“ režisūros atžvilgiu yra vidutinis produktas masėms pagal jau nusistovėjusios romantinės dramos su seksualiais jaunatviškais aktoriais masėms palepinti – siužetinės linijos atpažįstamos, režisūros braižas irgi. Ar tai nuvilia? Kažkiek, tačiau kažko tikėtis daugiau nei vidutiniškos romantinės dramos ir nereikėjo. 

Žinoma, daug kas kalba apie ašaras ir sukeltas filmo emocijas. Tikriausiai pasijutau kietaširdžiu, kad mane menkai jaudino filmo siužetas, nors ir žinojau iš knygos siužeto vingius. Iš esmės suicidinės eutanazijos problema ir turėjo padaryti gana dramatišką filmą, to niūrumo romane jaučiama kur kas daugiau, tačiau išėjo viskas kur kas šviesiau, komiškiau ir saldžiau, nei pačioje knygoje. Aktoriai labai žavūs – labai mėgstu Sam Claflin, labai perspektyvus aktorius, tik paskutiniu metu nevengia vieno braižo filmų ir dėl jo darosi neramu. Apskritai mane stebino „Sostų žaidimo“ žvaigždė Emilia Clarke, kuri atrodė visiškai kitokia... Apskritai filmas neblogas ir jis tikrai turi ir turės begalės gerbėjų visame pasaulyje, tačiau nepamirškime, kad filmas naivus, perspaustas, netikroviškas, keliantis sentimentalumą ir su tikru gyvenimu menkai ką bendro turintis, tačiau juk ir tokie filmai mūsų gyvenimą padaro geresnį, ar ne?

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėtrų kalnas" / "Wuthering Heights"

Sveiki, filmų žiūrovai,

Šiandien noriu trumpai aptarti kino filmą „Vėtrų kalnas“ (angl. Wuthering Heights) (1992). Na, su šiuo Emilės Brontės romano ekranizacija tikriausiai nebūtų jokių problemų, jeigu jis nebūtų tiek daug kartų kine ekranizuotas vis konkurencingai vieni su kitais lyginami. Nežinau, ar ši versija yra pati geriausia, tačiau net neabejoju, kad viena populiariausių. Šį perliuką netyčia nugvelbiau žiūrėdamas per TV, iškęsdamas neiškenčiamas reklamas.

Iš tikrųjų nebuvau suplanavęs žiūrėti šio filmo, tiesiog taip išpuolė, kad nuo pirmųjų kadrų filmas įtraukė ir nebepaleido. Subtiliai sukurta atmosfera, dūžtantys stiklai, pro skyles išlendančios moters rankos netgi priminė gotikinį siaubo filmą, bet tik priminė, nes iš esmės tai viena įspūdingiausių meilės istorijų ne tik literatūroje, bet ir kine. Ir, žinoma, nelaiminga istorija...

Taigi. Paliko įspūdį to senojo gero filmo atmosfera, detalės, kurios šiomis dienomis atrodo ypač skaniai, nors kine turime daug naujovių techniniu požiūriu, bet atmosferas kurti nebemokame arba jų vengiame kurti... Kostiumai, namai, aktoriai... Viskas čia labai tiko ir patiko. Filme pagrindinius vaidmenis sukuria prancūzė Juliette Binoche, kuri, neslėpsiu, man labai patinka ir pasistengiu pažiūrėti visus filmus, kur švysteli jos pavardė. Na, ir britų aktorius Ralph Fiennes - daugeliui jau seniai pamėgtas ir ne tik už savo sugebėjimus kine išlikti organišku, bet ir skaisčias it Kristaus akeles, kurios šiame filme žaižaruoja kaip niekad.

Norite skanaus pyrago? Nusipirkite prekybos centre ar konditerinėje. Norite skanaus filmo? Pažiūrėkite seną gerą „Vėtrų kalną“. Va taip.

Mano įvertinimas: 8/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Moteris su juodais drabužiais" (Moteris apsirengusi juodai) / "Women in Black"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Moteris juodais drabužiais“ (Moteris tamsoje) (The Women in Black) (2012 m.). Pasitaikė vienas iš šviežiausių siaubo mistinių filmų su žymiuoju Hario Poterio aktoriumi Daniel Radcliffe, o ir aprašymas kažkaip sudomino... Tiesą sakant su šiuo filmu nieko gero. Deja, šįkart prašoviau. Niekas neįtikino ir niekas beveik nepatiko – NUO-BUO-DU! Ir tuojau paaiškinsiu kodėl...

Visų pirma, pats pavadinimas jau nuvalkiotas, labiau jo vertimas, o kai sužinai žanrą, jau žinai bent pusę filmo net jo nematęs. Taip ir nutiko. Danielio vaidybai taip niekada ir nesimpatizavau, nes neturi jis tos „ugnelės“, kuri mane sužavėtų, tai susižiūrėjo jo vaidyba pakankamai šaltai, nors tenka pripažinti, kad keista matyti jį kitame amplua. Pasakojimo siužetas apgailėtinas! Kažkokios pelkės, po kurias brenda ir lenda herojus į seną ir pavojingą namą ir ten, žinodamas ir regėdamas visokiausias baisybes, vis tiek ryžtasi būti. Efektai gal ir pusė velnio būtų, jei nebūtų primityvūs šiurpuliui suskatinti triukai – visokios lėlės su labai dideliu garsu, kad išgąsdintų žiūrovą. Gliaudžiau siemkes ir po 40 minučių jau ėmiau kas kelias minutes žiūrėti, kada pagaliau ta šventa nesąmonė pasibaigs. Bet...

Pabaigop ėmė patikti nebent viena scena, kuri privertė šiek tiek suklusti. Tai berniuko palaikų traukimas iš tos baisios pelkės. Galvojau, kaip jie nufilmavo visą šią šlykštynę? Jaučiu kokiame baseine... Na, bet patiko ši vieta, tas paslaptingumas, ką gi ten tokio didelio jis ištrauks, o po to ir vėl prasidėjo eilinės nesąmonės, kurios šimtus kartų atsikartojo jau matytuose siaubo filmuose. Nieko naujo, net gaila biudžeto tokiam filmui. Tikriausiai patiko tik ta paslaptingai autentiška anglų XIX amžiaus dvasia. Va, į tokius namus, pritvinkusius pelkių ir rūkų, tokius dvarus, kažkaip bent ekskursijai norėtųsi nuvažiuoti už Londono apylinkių. Kažkaip Viktorijos laikų namukai man labai tokie seniai žavūs ir primena seserų Brončių romanų erdves. O šiaip... ką aš galiu pasakyti, brangieji, skonio reikalas, bet šis filmas mane gerokai nuvylė.

Mano įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela