Filmas: "Maišto klubas" / "The Riot club"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti britų režisierės Lone Scherfig kino filmą „Maišto klubas“ (angl. The Riot Club) (2014). Na, man jau teko šios režisierės matyti filmus „Auklėjimas“ (2009) ir „Viena diena“ (2011) ir galiu pasakyti, kad savita režisierė, nepasakyčiau, kad ji itin labai įdomi ir išskirtinė, tačiau jos filmai pulsuoja gylio ir prasmės troškuliu. Galbūt nepavyksta viską išgaubti taip, kaip norisi, tačiau jos darbuose tikrai kažkas yra. Kol kas, mano akimis, geriausias jos filmas yra „Auklėjimas“.

Kalbant apie filmą „Maišto klubas“, sakyčiau, jis gana vyriškas ir jo temos gana vyriškos – Oksfordo universiteto legendos, kurios iš kartos į kartą perduoda privilegijuotas tradicijas labiau primena išlepintų berniukų iliuzijas. Manipuliacijos garbe ir savitas pasaulio supratimas, pagardintas pinigais ir neatsakingumu, žemesnės visuomenės klasės žmonių niekinimu. Tiesą sakant, pirmoji pusė filmo gana nuobodoka ir neaišku, kada čia ta intriga turėtų užsimegzti, kaip pakryps scenarijus, tačiau aišku viena, kad tarp pasipūtusių berniukų įvyks nemažas konfliktas. Taip ir nutiko. Visas įdomumas prasideda tada, kai save legendomis laikantys vaikinai susirenka vietinėje užeigoje ir ima siautėti, tada atsiveria jų socialinės terpės suformuota elgesio maniera, įsiplieskia įtampa. Arogancija, savo vertės pajautimas ir pinigų kvapas tvoskia per visus galus ir tada kartu su alkoholiu ir narkotikais atsiduriame tikros tuštybių mugės dugne...

Ne viskas man šiame filme galbūt patiko, tačiau filme yra to, kas žiūrovui iš tikrųjų susmūgiuoja, ypač, jei žiūrovas turi teisingumo ir sąžiningumo pojūtį ir matydamas tuos iškreiptus vaikinus bei jų elgesį, tai norisi išsitraukti policininko bananą ir gerai atitrankyti jiems šonkaulius. 

Surinkta ištisa nuostabių ir puikių kylančių britų vaikinų kino aktorių komanda. Daugelis iš jų man gerai žinomi iš įvairių kino projektų: Max Irons, Sam Claflin, Sam Reid, Douglas Booth, Freddie Fox ir kiti. Labai gražiai derėjo jų britiškas akcentas, fizinis „sukirpimas“ ir tiesiog tai, sakyčiau, jų puikus pasirodymas kine. Kiek filmas jums kiekvienam gali patikti, sunkoka pasakyti, tačiau tai nėra tas filmas, kuris praplauks tik kaip reklama, sakyčiau, turi potencialios meninės vertės. 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb:6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Viena diena" / "One day"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Viena diena“ (One day) (2011 m.). Pats naujausias Anne Hathaway darbas. Su pastarąja aktorė po filmo „Reičel išteka“ pradėjau žiūrėti masiškai, tai jau buvau nusiteikęs, kad šį filmą tikrai pažiūrėsiu. Žinot, filmas man kažkuo savo lyg ir stilistika, lyg ir šiaip aktorės skleidžiama energetika panašus į ankstesnį jos darbą „Meilė ir kiti narkotikai“ (2010 m.). Dabar aktorė jau baigė filmuotis „Tamsos riterio“ tęsinyje, belieka ir šito sulaukti...

Šiaip pats filmas tikrai ne prastas, juk tai knygos „Viena diena“, kuri buvo neseniai išversta į lietuvių kalbą, ekranizacija. Įtariu, kad pati knyga turėtų būti dar geresnė... Taip, Anne šįkart buvo puiki, o ir Deksterio aktorius Jim Sturgess neprastai suvaidino televizijos žvaigždę, įsimylėjėlį, tėvą, narkomaną ir t.t. Filmas apima 20 metų ir kiekvieną kartą rodoma ta pati diena – liepos 15 – oji. Kai per metus gali pakisti herojų gyvenimai ir kas nutinka kiekvienais metais tą pačią dieną, lemtingąją dieną. Filmas pereina visus mums žinomus stiliaus pokyčius nuo pat 1988 metų iki pat 2011 – ųjų. Filmas šiek tiek liūdnas, nes gyvenime tiek mažai laimingų akimirkų, ir jeigu, kai pateikta filmo pabaigoje gera mintis, jeigu vėl kurti gyvenimą iš vienos ir tos pačios dienos, kad tarkim jau liepos 16 – osios, išeitų visai naujas ir kitoks filmas. Kažkuo net priminė man „Keliautojo laiku žmona“, toks įtaikus mostas, kad viską dar galima grąžinti ir pakeisti, ir net galima tikėtis kažkokių gyvenimiškų staigmenų, kai rodos, niekas jau tavęs nebelaukia.

Filmą be jokios abejonės rekomenduoju romantinių dramų mėgėjams. Ne, tai ne komedija, bet ir labai rimtu filmu nepavadinčiau, tai tarsi eilinis išsaldintas „Užrašų knygutė“, „A walk to remeber“ ir panašaus stiliaus filmų, kurie ale kai ką sukrečia. Ne, manęs nesukrėtė nei pati istorija, nei pats siužetas. Taip, mintis buvo labai neprasta, tačiau kažko pasigedau šiame filme ir sunku įvardyti ko... Pabaiga filmo labai vykusi, ištransliuota, tačiau pirmuosius 40 minučių filmas man buvo, kaip čia pasakius, nuobodus, nes siužetą jau žinojau, lyg ir daug žadantis, tačiau antroji filmo pusė pradėjo atpirkinėti pirmąją ir kažkaip viskas išsibalansavo. Gražūs aktoriai, gražūs vaizdai, stengtasi perkelti įtaigius charakterius ir siužetines nuotrupas, manau, kad kaip išėjo režisieriui, taip išėjo, jau nieko nepakeisi.

Įvertinimas: 8/10

Jūsų Maištinga Siela