Filmas: "Maišto klubas" / "The Riot club"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti britų režisierės Lone Scherfig kino filmą „Maišto klubas“ (angl. The Riot Club) (2014). Na, man jau teko šios režisierės matyti filmus „Auklėjimas“ (2009) ir „Viena diena“ (2011) ir galiu pasakyti, kad savita režisierė, nepasakyčiau, kad ji itin labai įdomi ir išskirtinė, tačiau jos filmai pulsuoja gylio ir prasmės troškuliu. Galbūt nepavyksta viską išgaubti taip, kaip norisi, tačiau jos darbuose tikrai kažkas yra. Kol kas, mano akimis, geriausias jos filmas yra „Auklėjimas“.

Kalbant apie filmą „Maišto klubas“, sakyčiau, jis gana vyriškas ir jo temos gana vyriškos – Oksfordo universiteto legendos, kurios iš kartos į kartą perduoda privilegijuotas tradicijas labiau primena išlepintų berniukų iliuzijas. Manipuliacijos garbe ir savitas pasaulio supratimas, pagardintas pinigais ir neatsakingumu, žemesnės visuomenės klasės žmonių niekinimu. Tiesą sakant, pirmoji pusė filmo gana nuobodoka ir neaišku, kada čia ta intriga turėtų užsimegzti, kaip pakryps scenarijus, tačiau aišku viena, kad tarp pasipūtusių berniukų įvyks nemažas konfliktas. Taip ir nutiko. Visas įdomumas prasideda tada, kai save legendomis laikantys vaikinai susirenka vietinėje užeigoje ir ima siautėti, tada atsiveria jų socialinės terpės suformuota elgesio maniera, įsiplieskia įtampa. Arogancija, savo vertės pajautimas ir pinigų kvapas tvoskia per visus galus ir tada kartu su alkoholiu ir narkotikais atsiduriame tikros tuštybių mugės dugne...

Ne viskas man šiame filme galbūt patiko, tačiau filme yra to, kas žiūrovui iš tikrųjų susmūgiuoja, ypač, jei žiūrovas turi teisingumo ir sąžiningumo pojūtį ir matydamas tuos iškreiptus vaikinus bei jų elgesį, tai norisi išsitraukti policininko bananą ir gerai atitrankyti jiems šonkaulius. 

Surinkta ištisa nuostabių ir puikių kylančių britų vaikinų kino aktorių komanda. Daugelis iš jų man gerai žinomi iš įvairių kino projektų: Max Irons, Sam Claflin, Sam Reid, Douglas Booth, Freddie Fox ir kiti. Labai gražiai derėjo jų britiškas akcentas, fizinis „sukirpimas“ ir tiesiog tai, sakyčiau, jų puikus pasirodymas kine. Kiek filmas jums kiekvienam gali patikti, sunkoka pasakyti, tačiau tai nėra tas filmas, kuris praplauks tik kaip reklama, sakyčiau, turi potencialios meninės vertės. 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 54/100

IMDb:6.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Moteris apsirengusi juodai 2: Mirties angelas" / "The Woman in Black 2. Angel of Death"

Sveiki, kino žiūrovai,

Filmas „Moteris apsirengusi juodai 2: Mirties angelas“ (angl. The Woman in Black 2: Angel of Death) (2014) tikriausiai buvo kai kam ilgai lauktas. Užtruko kūrėjai su šio filmo tęsiniu, keitėsi aktorių sudėtis ir režisierius, o tai labai atsiliepė ir kūrinio tęsiniui. Nepasakyčiau, kad man patiko pirmoji dalis, tačiau tenka pripažinti, kad šioji dar silpnesnė ir nuobodesnė už pirmąją.

Nauji aktoriai, šiek tiek kitoks laikotarpis, bet tos pačios angliškos pelkės, įspūdingas senovinis namas, daug rūko ir paslapties. Vizualiai filmas išties, sakyčiau, neblogas, ypač buvo gera sugrįžti kaip žiūrovui į tą patį namą, prisiminti pelkėje įsmeigtą kryžių, bet scenarijus, atsiprašau, bet buvo pernelyg skystas. Daugiau ar mažiau viskas nuspėjama, nors efektai kai kurie filmui tikrai labai tiko, bet buvo ne itin baisūs. 

Smagiausia filme buvo sutikti turbūt aktorių Jeremy Irvine, kuris toli gražu nesukūrė įspūdingo personažo dėl pernelyg plokščiai išdėlioto scenarijaus ir siužeto, bet asociacijos iš kitų filmų žadino kažkokį keistą vizualinį pasitenkinimą. Pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Phoebe Fox – šviežias veidas ekrane, iki šiol niekur man nekliuvusi atrodė iš esmės gana nebloga, tik vis stebėjausi, kodėl, kai ji plaukus susuka į kuodą ji iš veido panaši į Kristen Stewart, o kai pasileidžia – į Anne Hathaway ir Monica Belluci suplaktą derinį, todėl svarsčiau, ar ši aktorė pajėgi turėti savo kažkokį išskirtinį bruožą?

Filmas gan vidutiniškas, labiausiai trikdė filmo negyvumas ir statiškumas iš personažų bendravimo – dialogai turėtų lukštentis gyviau, o dabar forsuojančios pauzės, kaži kokios klišinės nenatūralios ir jau atgyvenusios siaubo filmuose, pilnos netikrumo tarp žodžių kuriamos įtampos, kuri nunyksta tiesiog akyse. Nusiteikite tiesiog šiaip sau praleisti laiką, pasitaršyti su personažais po rūką, seną trupantį namą, šiek tiek įsimylėti, šiek tiek graužtis dėl prarasto vaiko ir tuo pačiu prižiūrėti paliktus vaikus. Iš esmės nieko ypatingo, be pretenzijų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 42/100

IMDb: 4.9

Jūsų Maištinga Siela