Filmas: "Po tavo oda" / "Under the Skin"

Sveiki, kino žiūrėtojai,

Labai apsidžiaugiau, kai pagaliau mane pasiekė filmas, kurio labai laukiau „Po tavo oda“ (angl. Under the Skin) (2013), kuris turėjo rodyti nepaprastus Scarlett Johansson aktorinės meistrystės privalumus, nes paskutiniu metu aktorė įsisukusi į komercinio kino filmavimus ir šis filmas turėjo parodyti visai kitą jos pusę. Na, su britų režisieriumi Jonathan Glazer buvau susipažinęs prieš tris metus, kai pamačiau jo filmą „Gimimas“ (2004), kuris lyg ir glumino kitus žiūrovus, bet man tada jo filmas tiko ir patiko.

„Po tavo oda“ – tai kur kas, mano akimis, prastesnis filmas, nors kino kritikai negailėjo liaupsių, tačiau mano lūkesčiai buvo kur kas aukštesni. Filmas nuo pat pradžių pasakoja itin simbolišką ir abstrakčią istoriją, kurioje kylą milijonas klausimų. Vis su draugu per seansą susižvalgydavome ir klausdavome: „Ar tu jau ką nors supratai?“ Ir vis nieko. Iš tikrųjų esu matęs ne vieną europietišką panašų fantastikos elementų turinčią šaltą juostą, kuri turi mažai dvasiškumo, kur pilna metaforų, mįslių, abstrakcijų, kur nežinosi, ar čia pasąmonės žaismė, sapnas ar tikrovė. Išties nemėgstu tokių filmų, bet kas galėjo pasakyti, kad po „Gimimo“ režisierius pasuks tokia linkme?

Kadras iš filmo "Po tavo oda".

Išties klausimų, žiūrint kilo daug, bet juostai persiritus į antrą pusę, nustojau klausti, draugas nuėjo miegoti, o aš sukandęs dantis pasakiau sau, kad žiūrėsiu iki galo, dėl Johansson, kuri visą filmą atrodė tokia... Ta jos plaukuosena panaši į Mill Jovovich ir akys, tačiau nepasakyčiau, kad ta istorija mane sužavėjo ir sužavėjo ji šioje istorijoje. Neosimbolika, Škotiškas šaltumas, bandymas suprasti, ką norėjo pasakyti režisierius, kad, anot jo, mes norime gyventi svetimus gyvenimus, pasisavindami jų išvaizdą, o viduje norime paslėpti savo savastį ir prigimtį. Lygiai taip pat ši androidinė simbolinė būtybė vilioja vyrukus į savo automobilį, bet niekaip negali su jais pasidulkinti, nes po jos oda tėra tik latekso guminė lėlė be makšties. Gal iš tikrųjų mes pradžioje geidžiame tik kūno ir gražios odos, bet susidūrę su realybe, visgi paneigiame pirmumo įspūdį. Visgi filmas šaltas, pilkas, niūrus, nepatiko atmosfera, pernelyg daug simbolikos, bereikšmės monotonijos, bereikalingo nuklydimo į bereikšmes pasakojimo linijas ir apskritai, net nežinau, kam tokį filmą rekomenduoti.

Mano įvertinimas: 2.5/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 6.8

Scarlett Johansson kalba apie filmą „Po tavo oda“.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Angelų dalis" / "The Angels' Share"

Sveiki visi,

Smagu visada sugrįžti į rimtos komedijos žanrą ir šįkart teko pamatyti britų režisieriaus Keno Loacho (Ken Loach) filmą „Angelų dalis“ (The Angels' Share) (2012 m.), kuris visai neseniai praūžė pro tarptautinį Kauno kino festivalį ir šiais metais Kanuose gavo žiūri prizą. Tiesą sakant, tai ne pirmas šio režisieriaus darbas, kurį tenka matyti, prieš kažkiek tai laiko teko žiūrėti 2006 pristatytą juostą „Vėjas siūbuojantis miežius“ ir tąkart paliko gana neprastą įspūdį. „Angelų dalis“ – tai visai kitokio žanro darbas, kurį pavadinčiau vykusia komedijine drama. Po „Mėnesienos karalystės“ taip ir nebeteko sugrįžti prie šio žanro ir tai buvo puiki galimybė ir vėl įsitikinti, kad šis žanras dar visai nėra palaidotas po amerikiečių populiariaja produkcija.

Išties filmas prasideda intriguojančiai ir vystosi (neskaitant filmo aprašo) gana nenuspėjamai ir įdomiai. Manding, komedija turėjo būti apie viešųjų darbų nuteistų žmonių santykius, tačiau tapo įdomia ir netikėta – viskio degustavimo istorija, kuri išgelbėja vieno jauno tėvelio kailį. Romantinė britų komedija „Kartą Jemene“ nustebino savo lašišomis, o ši juosta (kuri, mano akimis, visai kitokio pobūdžio nei pastaroji) stebina savo viskiu ir pakankamai realistiniais personažais, nepripumpuojant jokių ilgesingų žvilgsnių, nereikalingos romantikos ir seksualių aktorių bei pupyčių. Kebli socialinė žmogaus kelionė, kuri baigiasi pakankamai sėkmingai. Pakankamai skaidri ir optimistinė mintis – žmogus pats apsprendžia ir pasirenka savo likimą, sakytum, holivudiškai, tačiau dovanoju, kadangi tai komedijinis žanras, kurio pabaigoje ir nereikia tikėtis mirties, kraujo bei ašarų, nebent laimės ašarų.

Manau, juosta pakankamai nebanali ir išraiškinga, praskaidrinanti britišku humoro pliūpsniais bei kartu gyvenimiškomis problemomis. Prie šio filmo neturėtų užmigti ir šiaip balalaikų mėgėjai, nes veiksmas pakankamai, kad ir dramai priskiriamas, dinamiškas, nenuobodus. Džiaugiuosi nuskynęs dar vieną perliuką iš šių metų Kanų festivalio repertuaro.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela