Filmas: "Kaskadininkas" / "The Fall Guy"

 Sveiki,

Bandau suskaičiuoti, kiek esu matęs filmų su aktore Emily Blunt ir kiek su Ryan Gosling. Nepavyksta, tačiau pamatau vieną kitą naują reklamą ir filmą savaime rezervuoju, nesvarbu, apie ką jis, ir nesvarbu, kokios kokybės. Todėl natūralu, kad turėjau pažiūrėti ir jųdviejų bendrą darbą filme „Kaskadininkas“ (angl. The Fall Guy) (2024), kuriame ši Holivudo kino veteranų pora susitiko šmaikščiame ir juokingame filme apie kaskadininkų užkulisius.

Išties iš filmo tikėjausi didelio juoko, pamiršti laiką, tačiau šiek tiek norėjosi ir prisnūsti, ypač pabaigoje, kai „užlenktas“ scenarijus tapo 90-ųjų veiksmo filmų sugestikuliuotas: nevykėliai veikėjai blogiukai bėga sraigtasparniu, tačiau per kvaili, kad pabėgtų, todėl susinaikina savo pačių ginklais. Nieko naujo nuo „Vienas namuose“ serijų, tačiau visgi tikėjau kokio nors detektyvinio įdomesnio užsukto scenarijaus, kuriame paaiškėtų kokie nors netikėti veikėjų poelgiai, ketinimai, tačiau nieko panašaus neįvyko. Ryano Goslingo veikėjas Koltas bando į filmavimo aikštelę sugrąžinti tikrąją filmo žvaigždę Tomą Ryderį (aktorius Aaron Taylor-Johnson) ir tuo pat metu pataisyti atsinaujinusius santykius su filmo režisiere Džudi. Žodžiu, filmas „varo“ dviem frontais. Kaskadininkas atseit išmoktus filmavimo aikštelėje triukus ir puikią fizinę parengtį pritaiko beieškodamas aktoriaus, lupdamas kitų blogiukų kailius.

Nepamenu, kiek kartų Koltui teko griūti, trenktis ir muštis, bet tai nutiko tiek daug sykių, kad pamiršau skaičiuoti, tad galiu tik įsivaizduoti, kaip pačiam Ryanui Goslingui teko kristi, ristis, nors, filmo pabaigoje sužinome, jog jis taip pat turėjo kaskadininkų dublerių, nors ir pats vaidino kaskadininką. Nežinau, ar yra kokie neformalūs kaskadininkų apdovanojimai, filmas bando atkreipti dėmesį į šią nepaprastai ekstremalią profesiją, tačiau nerimtomis formomis. Atseit, kad kaip Koltas, esi kietas iš prigimties ir kaskadininko profesija yra žaismingai smagi profesija, net seksualus reikalas, mat tada gali „pakabinti“ režisierę ir pakeisti savo gyvenimą (depresijos momentai po traumos nutylimi, nes komedijai jie neįdomūs). Tačiau filmas ne apie tą juodą kaskadininkų gyvenimą, kada atsiduri jei ne karste, tai bent invalido vežimėlyje – ne tas žanras. „Kaskadininkas“ mus linksmina senais holivudiniais triukais iš praėjusio tūkstantmečio pabaigos ir nors yra dinamiškų ir sudėtingų scenų, tačiau jos kompiuterinės grafikos amžiuje nenustebins. Labiausiai pribloškia, kad filmas turi stabiliai gerą finansavimą, yra prabangus, bet scenarijus per lėkštas ir primityvus, o veikėjai neįdomūs, primenantys komiksus su pritaikyta hiperbolizuotai šarminga asmenybės programa. Filmas lengvai pramogai ir yra ne pats prasčiausias pasirinkimas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mes" / "Us"

Sveiki,

Vienas laukiamiausių paskutiniųjų mėnesių siaubo filmų buvo garsiojo filmo „Pradink“, nominuotam „Oskarui“, režisieriaus Jordan Peele filmas „Mes“ (angl. Us) (2019), kuris kino kritikų ir daugelio žiūrovų nepaliko abejingų. Sunku iš esmės kažkuo nustebinti, nes „Pradink“, pripažinkime, atmosferiškai (ir apskritai scenarijus) buvo išties keistas ir dėl to labai geras kino produktas. Iš šio darbo aš mažų mažiausiai tikėjausi bent jau itin gero, nestandartinio scenarijaus, bet...

Bet filmas čia būtent ir suklupo. Ne taip jau nevykusiai, bet lyginant su „Pradink“ šiek tiek kelius nusibalnojo. Visų pirma man tikrai patinka šio režisieriaus atmosferinė stilistika, kuri lyg ir dvelkia banalia „Penktadienis 13“ atmosfera, tačiau pačiais netikėčiausiais momentais, kai turėtų pasiduoti veikėjai paprasčiausiam šablonui, ima jie ir padaro kažką ne pagal klišę, tačiau ne tiek, kad išsimuštų iš siaubo žanro rėmų. Tai režisieriaus savitumas ir man jis patinka abejuose filmuose. Idėja apie antrininkus, primenančius sukilusius šešėlius, kurie žirklėmis nori nusikirpti savo ryšį su žmonėmis, atrodo išties gera, bet tam genialumui ir stipresniam įspūdžiui pristigo kažin kokio išlaikymo. Filme man būta daug trilerio nuobodžių ir ištęstų efektų, pavyzdžiui, kaip toji juodaodžių šeimynėlė vis bėga apokalipsės apsiaustyje per miestą ir visa pasakojimo jėga, atrodo, sutelkta į jų išgyvenimą. Taigi mes turime tą seną triuką „aš bėgu, o mane gaudo“, todėl dvelkia tuo nusibodusiu dešimto dešimtmečio „Aš žinau, ką veikiai aną vasarą“ metodu. Jeigu „Pradink“ buvo labiau išlaikytas ir sutelktas į psichologinį/dvasinį žmogaus pavergimo idėją, tai čia mes turime praskiestą vandeniu idėją, kuri užpildyta klasikiniais trileriui būdingais triukais.

Nors visumoje filmas atrodo išties neblogas ir, pripažinkime, tikrai lenkia daugelį vidutiniškų ir itin prastų holivudinių siaubo filmų, manau, kad „Mes“ yra kiek prastesnis už „Pradink“. Keletas metafizinių idėjų apie siaubo kambarėlyje esančius antrininkus iš esmės nelabai įtikino visoje toje „bėk, kol kojos neša“ suirutėje. Kirbėjo mintis, kad netgi norėtųsi kiek lėtesnio veiksmo, bet labiau išplėtotos idėjos ir tai būtų filmo stiprioji pusė, nes pasaulio ir žiūrovo nebenustebinsi tais pačiais triukais.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela