2012 m. liepos 21 d., šeštadienis

Donalda Meiželytė - Svilienė: dažnutės. Arba lietuviai patys savo tautos pranašai.



Sveiki,

Sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi ir esu linkęs beveik su tuo sutikti iš savo bendros patirties, bet užtat patys tautiečiai yra vienas kitam pranašai. Tikriausiai reiktų grįžti kokius 8  metus atgal ir prisiminti laikus, kada per populiarią humoro laidą „Dviračio žynios“ Donalda Meiželytė atliko pagal populiarias ir tautai iki skausmo žinomas melodijas častuškes, dar kitaip vadinamomis dažnutėmis, kurias kūrė visa tauta ir siuntė į „Dviračio žynių“ redakciją. Dabar jau praėjo nemažai laiko, viskas nusistovėjo, Donalda Meiželytė be didesnių skandalų, visai oriai iškentė ketverius metus Seimo kadenciją ir tikriausiai vėl grįš į televiziją, tik neaišku, ar bedainuos dažnutes, o jai šis darbas labai tiko, mano nuomone.

Taigi tautiečiai yra geriausi savo tautos likimo pranašais. Dar ir dabar mėgstu atsidaryti „Youtube“ ir klausytis tai, ką tautiečiai tik nujautė prieš 8 metus, kai tik pasirodė šis šmaikštus ir kandus konkursas. Pamenu, prieš stojant į ES buvo paskelbtas konkursas, ko maždaug liaudis tikisi iš to stojimo, ir ko tik tada liaudis neprikūrė, ko tik neprirašė – aš asmeniškai džiūgavau, jog referendumu nutarėme žengti į ES, tada kandūs ir pašaipūs tautiečių dažnučių žodžiai kėlė šypseną. Ironiška, bet praėjus 8 metams, vėl atsuku laiką atgal ir klausausi, klausausi, klausausi... ir sunku patikėti, kad daugelis dalykų savotiškai išsipildė. O kaip galvojate Jūs?

Pridedu Donaldos Meiželytės – Svilienės dainuotas dažnutes:
















Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com


Filmas: "Simetrija" / "Symetria" / "Simmetry"



Sveiki,

Grįžtu į europietišką kiną su lenkų režisieriaus Konrad Niewolski filmu „Simetrija“ (Symetria / Simmetry) (2003 m.). Šiaip nesu daug per visą savo gyvenimą matęs lenkų kino, tiesą sakant, būtų sunku įvardyti kažką, ką dabar prisiminčiau, nes visas Rytų Europos kinas man daugiau ar mažiau kažkuo panašus. Šįkart šiame filme užčiuopiau Šarūno Barto „Euroazijos Aborigeno“ jausenos – neteisingo, likimo nuskriausto ir prasmės bei savo „chebros“ paieškos gyvenime. „Simetrija“ buvo tikras atradimas, net stebiuosi, kad taip ėmiau ir pažiūrėjau, pastebėjau, kad netyčia įkritę filmai netgi labiau nustebina, negu suplanuoti.

Ši juosta – tai tamsti, slegianti, niūri „būsena“, kurią ištransliuoja likimo nuskriaustas vyrukas, nekaltai patekęs į kalėjimą tarp grubių, netašytų ir savas taisykles turinčių treninguotų „bekonų“. Iš pradžių sunkoka buvo apsiprasti, kad vėl vaizduojamas kalėjimas, nes kalėjimo dramų esu matęs ne vieną ir ne penkis, tad savotiškai uždara patalpa iš tikrųjų slėgė kartu su puikiai suvaidintu intravertiškuoju personažu. Maža erdvė – šeši nusikaltėliai ir jų privati erdvė – tik gultas. Nejauti, kaip slenka filmas ir tu pradedi toje aplinkoje gyventi, susigyveni su personažais, hierarchija ir ta vidine būsena, kada turi priimti naują gyvenimą ir sąlygas, o pasipriešinti likimui negali. Šiaip paskutinįkart kalėjimo dramą mačiau Steve McQueen „Alkis“, tačiau tas filmas paliko nelabai kokį įspūdį, nors ir surėdytas gerai, tačiau pati jausena tokia liko sudarkyta, istorija padrika, daug kas nesurišta į vientisą mazgą, o „Simetrija“ atvirkščiai – viskas tvirta, organiška, nuoseklu, realistiška, o ką jau kalbėti apie pagrindinio personažo „tylenio“ vidinę ir išorinę emociją – ji apčiuopiama ir jaučiama vos ne kaip akmuo. Kai kam, kas žiūri daugiau šiuolaikinio rusų filmų apie mafijas – kurių pakęst negaliu, gali pajusti  slavišką filmo aurą, nuotaiką.

Vertinu šį filmą labai gerai, beveik puikiai, ir rekomenduoju pažiūrėti ne tik kino gurmanams. Nebūkite paiki, nebūkite politiškai nusistatę prieš lenkus – kūryba ir kultūra turėtų būti kur kas aukščiau virš politinių ir principinių nesantaikų. Verta pamatyti.

Mano įvertinimas: 9/10
IMDb: 7.7



Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Pusė Nelsono" / "Half Nelson"



Sveiki,

Filmas „Pusė Nelsono“ (Half Nelson) (2006 m.) jau ilgai trynėsi mano filmų sąrašuose, tik vis nedrįsau prie jo prisiliesti, tačiau visai neseniai pažiūrėjau panašaus pobūdžio filmą „Detachment“ ir nusprendžiau, jog ir šis filmas turėtų gerai „sulįsti“, juolab kad pasiilgau Ryan Gosling‘o. Tai filmas vėl pasakojantis apie sunkią mokytojo dalią, tik šįkart tai susitelkę ne į mokyklos mokinių problematiką, atvirkščiai, šįkart mokiniai itin paklusnūs ir jie išlieka kaip kontekstas, o iš tiesų narpliojamas sudėtingas dvilypis mokytojo gyvenimas – čia jis charizmatiškas ir aktyvus mokytojas, o naktimis dalyvauja orgijose ir yra priklausomas nuo narkotikų. Filmas sekina, nes jauti, kaip kaskart su herojumi ateini į mokyklą neišsimiegojęs, pavargęs ir turi atrodyti puikiai, bet dienos slenka ir tu fiziškai, emocionaliai ir visaip kitaip senki, kol ateina diena, kada tu prieš mokytojus ir mokinius nebegali apsimetinėti... Kartu rutuliojasi ir paauglės gyvenimas, kuri įsitraukia į narkotikų pardavinėjimo ratą ir netikėtai susiduria su savo mokytoju... Gal šįkart per daug pakalbėjau apie patį siužetą, bet viską galite kuo puikiausiai perskaityti ir „Kino pavasario“ puslapyje, nes filmas yra dalyvavęs 2007 metas ir pasiekęs mūsų žiūrovų akis.

Na, išties Ryan Gosling šįkart buvo puikus, puikiai ištransliavo „susidėvėjusio“ nuo gyvenimo žmogaus, kuris visaip bando užpildyti viduje atsivėrusią tuštumą. Pats siužetas gal kažkuo labai šokiruojantis ir originalus nėra, tačiau tenka pripažinti, jog tai pakankamai stiprus filmas savo dvasios pasauliu – nykstantys ir byrantys gyvenimas pro pirštus, žmogaus bejėgystė atsispirti silpnybėms, prasmės praradimas. Filmas gavęs nemažai puikių apdovanojimų ir įvertinimų, o R. Gosling net buvo nominuotas „Oskarui“ už šį vaidmenį, tačiau Lietuvoje mažai kam žinomas šis filmas, kadangi dar niekas nepasirūpino jo išversti į mūsų kalbą, o rimtas filmas originalų kalba praktiškai prasimušti neturi galimybių. Bet visgi rekomenduoju šį filmą pažiūrėti ne tik kino gurmanams, geros vaidybos fanams, galiausiai nepriklausomo kino gerbėjams, bet ir visiems kitiems, kas nors kiek jau „užsikabliavote“ prie rimtesnio kino. Praleidau įstabias ir emocingas valandas.

Daugiau apie filmą rasite paspaudę ČIA.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 7.2




Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano geriausias meilužis" / "Prime"


Sveiki visi,

Vis grįžtu ir grįžtu į romantinių dramų pasaulį, šįkart filmas „Mano geriausias meilužis“ (Prime) (2005 m.). Prisipažinsiu, kad šio filmo nebūčiau nė už ką nežiūrėjęs, jeigu ne Meryl Streep ir Uma Thurman, sakau, jei šios aktorės viename filme, filmas tiesiog negali būti labai jau prastas. Iš esmės esu nusistatęs prieš šį pigų-banalų-pramoginį-nuvalkiotą žanrą, ypač prieš amerikietišką – holivudišką formulę, pagal kurią filmas ir sukaltas. O sukaltas jis kaip ir nesuskaičiuojamai daug tokių filmų, visa tirada prifilmuota su „Draugų“ aktore J. Aniston ir kuriuos taip mėgsta mūsų liaudis. „Mano geriausias meilužis“ iš esmės nėra blogas filmas, neskaitant to šablono, jau nusidėvėjusių ir į antrą pusę išlindusių klišių – kameros judesiai, istorijos rutuliojimas, kulminacija, poros santykių grandininė formulė – susipažinimas, įsimylėjimas, susipykimas ir vėl susitaikymas.

Nepaisant to, buvo linksma žiūrėti kaip 23 ir 37 metų pora bando įprasminti savo santykius, įveikdami amžiaus barjerą, kultūrinius skirtumus ir psichologę motiną (Meryl Streep). Buvo vietų, kurios sukėlė šypseną, gražūs aktoriai, perdėm nenuobodi istorija, galėtum pasakyti, kad net šiek tiek originali, tik jos realizavimas supaprastintas dėl žanrinių kanonų. Kažkokių didelių pretenzijų neturiu, nes atsižvelgiant į žanrą ir kūrėjo užmojus, filmas išėjo tikriausiai toks, kokį jį ir norėta sukurti pramoginei auditorijai. Praleidau visai neblogas valandas, pasijuokiau, vėl pabuvau su savo mylimom aktorėm. Iš tokio filmo nieko per daug rimto tikėtis ir neverta, tačiau, pasikartosiu kaip r ankstesniuose postuose – netgi ir toks kinas privalo būti tarp mūsų.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.2



Jūsų Maištinga Siela


2012 m. liepos 20 d., penktadienis

Šios dienos daina: Underworld - Born Slippy. NUXX



Sveiki,

Šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi man ypač neįprasti svečiai, legendinė praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio muzikos grupė Underworld, padariusi nemažą įtaką elektroninės – klubinės muzikos industrijoje. Iškart prisipažinsiu, kad nesu šiuolaikinės klubinės muzikos mėgėjas, man ji per daug sunki, tačiau šis „gabalas“ „Born Slippy“ dar kitaip ši daina vadinama „Born Slippy. NUXX“ tiesiog nuo „Traukinių žymėjimo“ filmo peržiūros sukasi kaip koks prakeiksmas. Tai aštrus, pakankamai emocionalus, įdomus „gabalas“, kurį uždėjus šiuolaikiniuose klubuose atrodyti iškart išskirtinis. Manau, kad klubinės muzikos pasaulyje formuojasi nauji sluoksniai ir šitą „gabalą“ priskirčiau prie klasikinės klubinės muzikos, praktiškai neatpažįstamai išaugus iš disko muzikos šaknų.

Grupė Underworld susikūrė apie 1979 metus ir net iki šių dienų tebekoncertuoja ir turi savo gerbėjus. „Born Slippy“ (1995 m.) – tai daina iš jų ketvirto albumo „Second Toughest in the Infants“ (1996 m.), daina buvo panaudota kaip garso takelis „Traukinių žymėjime“, o netrukus susilaukė stulbinamos sėkmės, parduota daugiau nei milijonas kopijų, o tą dešimtmetį pasirodė šimtai įvairių šio „gabalo“ remiksų, perdirbimų ir pan. Paklausykite patys.


Neįtikėtina, bet šis kūrinys atliekamas ir gyvai:


Trainspotting (Traukinių žymėjimas) finalinė scena su „Born Slippy“:


Underworld - Born Slippy Lyrics (dainos žodžiai)

Drive boy dog boy
Dirty numb angel boy
In the doorway boy
She was a lipstick boy
She was a beautiful boy
And tears boy
And all in your innerspace boy
You had
Hands girl boy
And steel boy
You had chemicals boy
I've grown so close to you
Boy and you just groan boy
She said comeover comeover
She smiled at you boy.

Drive boy dog boy
Dirty numb angel boy
In the doorway boy
She was a lipstick boy
She was a beautiful boy
And tears boy
And all in your innerspace boy
You had
Hands girl boy
And steel boy
You had chemicals boy
I've grown so close to you
Boy and you just groan boy
She said comeover comeover
She smiled at you boy.

Let your feelings slip boy
But never your mask boy
Random blonde bio high density rhythm
Blonde boy blonde country blonde high density
You are my drug boy
You're real boy
Speak to me and boy dog
Dirty numb cracking boy
You get wet boy
Big big time boy
Acid bear boy
Babes and babes and babes and babes and babes
And remembering nothing boy
You like my tin horn boy and get
Wet like an angel
Derail

You got a velvet mouth
You're so succulent and beautiful
Shimmering and dirty
Wonderful and hot times
On your telephone line
And god and everything
On your telephone
And in walk an angel

And look at me your mom
Squatting pissed in a tube-
Hole at Tottenham Court Road
I just come out of the ship
Talking to the most
Blonde I ever met
Shouting
Lager lager lager lager
Shouting
Lager lager lager lager
Shouting...
Lager lager lager
Shouting
Mega mega white thing
Mega mega white thing
Mega mega white thing
Mega mega
Shouting lager lager lager lager
Mega mega white thing
Mega mega white thing
So many things to see and do
In the tube hole true
Blonde going back to Romford
Mega mega mega going back to Romford
Hi mom are you having fun
And now are you on your way
To a new tension
Headache

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

Nuo ko bėgo pedantė kiaulė?




Sveiki visi,

O būna, kad visą gyvenimą nuo kažko bėgame. Galima į tai žiūrėti labai rimtai ir galima žiūrėti su ironija. Aš, pavyzdžiui, visą savaitę bėgau nuo indų krūvos, kuri nuo šaldytuvo viršaus greitai būtų pasiekusi lubas, tad šiandien, pamatęs virš jos skraidančias linksmas ir patenkintas muses, susizgribau, kad laikas apsikuopti. Nuo netvarkos nepabėgsi, ji arba ant tavęs užgrius visu gražumu ir turėsi joje tenkintis arba, sukandęs dantis, imsi ir pagaliau susitvarkysi. Aš, kaip ir visi menininkai, daugiau ar mažiau nesu pedantas ir toli gražu man iki batų tviskėjimo, išlygintų kostiuminių kelnių ir dailiai sukrautų puodelių, nors kartais padraugauju su švara, kai trunka kantrybė, išsiblizginu ir išsičiustiju iki dantų. Va, prie kompiuterio dar nuo vakar ryto nešvarus kavos puodelis – sarmata? Velniop tą gėdą, man ne gėda, užtat prisikaupė indų ir su jais tą puodelį atmirkysiu ir išplausiu – pabūsiu super mama!



O nuo ko Jūs patys bėgate? A?

Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. liepos 18 d., trečiadienis

Filmas: "Žiaurus gailestingumas" / "Savage Grace"



Sveiki visi,

Kai pirmą kartą pamačiau filmą „Žiaurus gailestingumas“ (Savage Grace) (2007 m.), man nepatiko, iš tiesų, ištempiau iki pusės filmo ir jau nebepamenu, kodėl seansas baigėsi... Šįkart sugrįžau prie filmo po jau nemažai metų dėl senos geros meilės Julianne Moore ir tikrai nepasigailėjau, nes po daugelių matytų filmų, ši juosta jau atrodo kur kas kitaip, daug brandesnė, įdomesnė. Šiaip daugelį žiūrovų glumina filmo tema – incestas, motinos ir sūnaus intymūs santykiai, tačiau filmas paremtas ne audringa iškrypėlio fantazija, veikiau tai biografinis filmas apie nesveiko proto vaikiną, kuris realiame gyvenime išgyveno iki 1981 metų kalėjime, tai jo gyvenimo intymioji istorija, jo šeimos paslaptys. Išties kai kurios detalės filme glumina, bet man tas suglumimas patinka, patinka, kai istorija provokuoja, flirtuoja su žiūrovu, audrina jo fantaziją.

Filmas tikrai skirtas ne visiems, bet neabejoju, kad jis suras savo rimtą žiūrovą. Visa istorija žaviai, pakankamai stilingai nufilmuota, įdomus motinos infantiliškas charakteris, kurį sukūrė J. Moore, kas be ko, ji buvo ryškiausias personažas visame filme ir jai lygių nebuvo, džiaugiuosi antraeiliuose vaidmenyse pamatęs keletą nuostabių ispanų aktorių – Belen Rueda ir Elena Anaya. Nepavadinčiau filmo keistu, jis pakankamai gyvenimiškas, tačiau filmo finalas tiesiog šokiravo savo „lengvumu“, man ji pasirodė tokis teatrališkas, dirbtinas – tas smurtas, tas kritimas ant grindų, vaikino reakcija... Suprantu, kad tai protiškai sutrikusio žmogaus reakcija, tačiau pats veiksmas man buvo neužtikrintas, praktiškai pati pabaiga viską sudrumstė, o po to kaip visada – faktai apie realiai buvusius personažus.

Šiaip tikrai nesigailiu pažiūrėjęs, dailus filmas, yra gilių, intriguojančių dalykėlių, tad rekomenduoju tik rimtesnio ir kartu „pasyvesnio“ filmo mėgėjams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 51/100
IMDb: 5.9




 
Jūsų Maištinga Siela,