Filmas: "Moteris lange" / "The Woman in the Window"

 Sveiki,

Garsaus amerikiečių rašytojo A. J. Finn įtempto siužeto romanas „Moteris lange“ netrukus buvo nupirktas ekranizacijai, o istorijos režisieriumi tarpo „Puikybė ir prietarai“ (2005), „Ana Karenina“ (2012), „Atpirkimas“ (2007) bei „Tamsiausia valanda (2017) režisierius Joe Wright. Vienas naujausių jo kino darbų „Moteris lange“ (angl. The Woman in the Window) (2021), deja, neperkopė režisieriaus geriausių darbų, o tai, kas iš pažiūros atrodo labai paprasta ir įtrauku literatūroje, kine ne visada pavyksta net patiems kino kūrėjams veteranams.

Filme pasakojama itin paprasta istorija, kuri primena daugelį klasikinių trilerių, bet tikriausiai labiausiai A. Kitchcoko „Langas į kiemą“ (1954). Principas labai panašus, tik skiriasi perspektyvos. Vidutinio amžiaus moteris negali išeiti į gatvę, nes ji sutrikusi, ją po sunkios šeiminės traumos gąsdina bet kokios didelės erdvės, todėl ji įkalinta savo name. Tuo pačiu laiku kitoj gatvės pusėj atsikrausto nauja keista šeima, kuri susipažįsta su segančia Ana. Anai patinka kaimynų sūnus, ji susipažįsta ir su jų motina, su pastarąja vieną vakarą išgeria vyno ir susibičiuliauja, tačiau jau netrukus sužino, kad toji moteris nebuvo Eteno motina, nors matė jos mirtį kitapus gatvės per langą... Klausimas, ar Ana išprotėjo, ar taip ją veikia psichotropiniai vaistai, o gal jai iš tikrųjų maišosi realybės? Ana įsitikinusi, jog ji teisi, nors visas jos elgesys byloja, jog ji nėra adekvati...

Visgi filmas laikosi ant vienos intrigos – Anos pažeidžiamumo ir tariamo nusikaltimo kitapus gatvės. Klasikinis naratyvas ir klišiniai intrigų bei mįslių šablonai neleis apsirikti, jog žiūrime absoliučiai masinio reginio filmą. Įtariu, kad knyga lygiai tokio pat vidutiniško kalibro, lengvai paskaitoma, pramoginė, todėl populiari... Visgi didžiausią nusivylimą kelia patyrusio režisieriaus užstrigimas klasikiniuose trilerio rėmuose. Jeigu „Aną Kareniną“ jis leido sau meniškai teatralizuoti ir žaisti su pastatymu, tai „Mergina lange“ išlieka beaistris eilinis trileris, sustatytas kaip iš natų – viskas labai atpažįstama, lyg jau būtume buvę matę daug kartų kažką panašaus.  Filmas nieko naujo nepateikia, veikėjų nedaug, tad ir mįslių variantai bei jų galimi sprendimai ganėtinai nuspėjami. Visgi didžiausias filmo pliusas yra juslinga aktorės Amy Adams vaidyba, kurios neįmanoma nepagirti. Po filmo pagalvojau, kad tai tikriausiai geriausia, ką turi šis filmas – tai Amy Adams, tačiau jos potencialas, kaip galime įtarti, per didelis tokiam paprastam filmui.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Pusė Nelsono" / "Half Nelson"

Sveiki,

Filmas „Pusė Nelsono“ (Half Nelson) (2006 m.) jau ilgai trynėsi mano filmų sąrašuose, tik vis nedrįsau prie jo prisiliesti, tačiau visai neseniai pažiūrėjau panašaus pobūdžio filmą „Detachment“ ir nusprendžiau, jog ir šis filmas turėtų gerai „sulįsti“, juolab kad pasiilgau Ryan Gosling‘o. Tai filmas vėl pasakojantis apie sunkią mokytojo dalią, tik šįkart tai susitelkę ne į mokyklos mokinių problematiką, atvirkščiai, šįkart mokiniai itin paklusnūs ir jie išlieka kaip kontekstas, o iš tiesų narpliojamas sudėtingas dvilypis mokytojo gyvenimas – čia jis charizmatiškas ir aktyvus mokytojas, o naktimis dalyvauja orgijose ir yra priklausomas nuo narkotikų. Filmas sekina, nes jauti, kaip kaskart su herojumi ateini į mokyklą neišsimiegojęs, pavargęs ir turi atrodyti puikiai, bet dienos slenka ir tu fiziškai, emocionaliai ir visaip kitaip senki, kol ateina diena, kada tu prieš mokytojus ir mokinius nebegali apsimetinėti... Kartu rutuliojasi ir paauglės gyvenimas, kuri įsitraukia į narkotikų pardavinėjimo ratą ir netikėtai susiduria su savo mokytoju... Gal šįkart per daug pakalbėjau apie patį siužetą, bet viską galite kuo puikiausiai perskaityti ir „Kino pavasario“ puslapyje, nes filmas yra dalyvavęs 2007 metas ir pasiekęs mūsų žiūrovų akis.

Na, išties Ryan Gosling šįkart buvo puikus, puikiai ištransliavo „susidėvėjusio“ nuo gyvenimo žmogaus, kuris visaip bando užpildyti viduje atsivėrusią tuštumą. Pats siužetas gal kažkuo labai šokiruojantis ir originalus nėra, tačiau tenka pripažinti, jog tai pakankamai stiprus filmas savo dvasios pasauliu – nykstantys ir byrantys gyvenimas pro pirštus, žmogaus bejėgystė atsispirti silpnybėms, prasmės praradimas. Filmas gavęs nemažai puikių apdovanojimų ir įvertinimų, o R. Gosling net buvo nominuotas „Oskarui“ už šį vaidmenį, tačiau Lietuvoje mažai kam žinomas šis filmas, kadangi dar niekas nepasirūpino jo išversti į mūsų kalbą, o rimtas filmas originalų kalba praktiškai prasimušti neturi galimybių. Bet visgi rekomenduoju šį filmą pažiūrėti ne tik kino gurmanams, geros vaidybos fanams, galiausiai nepriklausomo kino gerbėjams, bet ir visiems kitiems, kas nors kiek jau „užsikabliavote“ prie rimtesnio kino. Praleidau įstabias ir emocingas valandas.

Daugiau apie filmą rasite paspaudę ČIA.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela