Filmas: "Moteris lange" / "The Woman in the Window"

 Sveiki,

Garsaus amerikiečių rašytojo A. J. Finn įtempto siužeto romanas „Moteris lange“ netrukus buvo nupirktas ekranizacijai, o istorijos režisieriumi tarpo „Puikybė ir prietarai“ (2005), „Ana Karenina“ (2012), „Atpirkimas“ (2007) bei „Tamsiausia valanda (2017) režisierius Joe Wright. Vienas naujausių jo kino darbų „Moteris lange“ (angl. The Woman in the Window) (2021), deja, neperkopė režisieriaus geriausių darbų, o tai, kas iš pažiūros atrodo labai paprasta ir įtrauku literatūroje, kine ne visada pavyksta net patiems kino kūrėjams veteranams.

Filme pasakojama itin paprasta istorija, kuri primena daugelį klasikinių trilerių, bet tikriausiai labiausiai A. Kitchcoko „Langas į kiemą“ (1954). Principas labai panašus, tik skiriasi perspektyvos. Vidutinio amžiaus moteris negali išeiti į gatvę, nes ji sutrikusi, ją po sunkios šeiminės traumos gąsdina bet kokios didelės erdvės, todėl ji įkalinta savo name. Tuo pačiu laiku kitoj gatvės pusėj atsikrausto nauja keista šeima, kuri susipažįsta su segančia Ana. Anai patinka kaimynų sūnus, ji susipažįsta ir su jų motina, su pastarąja vieną vakarą išgeria vyno ir susibičiuliauja, tačiau jau netrukus sužino, kad toji moteris nebuvo Eteno motina, nors matė jos mirtį kitapus gatvės per langą... Klausimas, ar Ana išprotėjo, ar taip ją veikia psichotropiniai vaistai, o gal jai iš tikrųjų maišosi realybės? Ana įsitikinusi, jog ji teisi, nors visas jos elgesys byloja, jog ji nėra adekvati...

Visgi filmas laikosi ant vienos intrigos – Anos pažeidžiamumo ir tariamo nusikaltimo kitapus gatvės. Klasikinis naratyvas ir klišiniai intrigų bei mįslių šablonai neleis apsirikti, jog žiūrime absoliučiai masinio reginio filmą. Įtariu, kad knyga lygiai tokio pat vidutiniško kalibro, lengvai paskaitoma, pramoginė, todėl populiari... Visgi didžiausią nusivylimą kelia patyrusio režisieriaus užstrigimas klasikiniuose trilerio rėmuose. Jeigu „Aną Kareniną“ jis leido sau meniškai teatralizuoti ir žaisti su pastatymu, tai „Mergina lange“ išlieka beaistris eilinis trileris, sustatytas kaip iš natų – viskas labai atpažįstama, lyg jau būtume buvę matę daug kartų kažką panašaus.  Filmas nieko naujo nepateikia, veikėjų nedaug, tad ir mįslių variantai bei jų galimi sprendimai ganėtinai nuspėjami. Visgi didžiausias filmo pliusas yra juslinga aktorės Amy Adams vaidyba, kurios neįmanoma nepagirti. Po filmo pagalvojau, kad tai tikriausiai geriausia, ką turi šis filmas – tai Amy Adams, tačiau jos potencialas, kaip galime įtarti, per didelis tokiam paprastam filmui.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 41/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Puikybė ir prietarai" / "Pride and Prejudice"

Sveikučiai,

Šįkart į rankas ilgai keliavo filmas „Puikybė ir prietarai“ (Pride and Prejudice) (2005 m.). Pernai kaip tik pamačiau panašaus sukirpimo filmą „Maištingoji Džeinė“ apie garsią anglų romanistę Džeinę Ostin, o šiemet pamačiau ir jos romano „Puikybė ir prietarai“ ekranizaciją. Išties, šis romanas jau ne kartą sulaukia ekranizacijos ir vis nepabostamas nei skaitytojų, nei žiūrovų. Aktorei britei Keira Knightley buvo patikėtas Elizabetės vaidmuo, už kurį aktorė pirmą kartą buvo nominuota „Oskarui“, tačiau tais metais nosį nušluostė Reese Witherspoon. Dėl Keiros buvo nesuklysta, ji savo darbą filme atliko gal ir ne super – duper, tačiau pakankamai gerai.

Žinot, su tomis kostiuminėmis – epochinėmis dramomis man šiek tiek būna keista, nors jų matęs tikrai nemažai, tačiau visi dialogai, žodžiai tiek šiame filme, tiek kituose man tokie porcelianiniai, dirbtini, teatrališki, kad juos sunku išjausti ir atskirti nuo tuometinės patetikos. Įsimylėjėlių kalbėsena XIX amžiaus viduryje, manieros ir t.t. – suprantu, viskas taip ir turi būti, tačiau kažkaip man visa tai visada sunkiai susivirškinama ir iki katarsio ir visiško pasimėgavimo trūksta. Šiaip filmas gal kiek stipresnis už „Maištingąją Džeinę“, tačiau visgi nepriaugo iki labai įdomios ekranizacijos. Gražu buvo žiūrėti į aktores, estetinį vaizdą ir tikrai filmas „aukščiau“ už vakar matytą „Mielas draugas“ (Bel Ami), tačiau, vat, manęs nepaveikė nors tu ką – gal jau visai tampu išlepintu nuo tokių žiūrėjimo maratonų? Gal reiktų nustoti filmus rintis pagal aktorius ir žiūrėti tik totaliai nekomercinį originalų kiną? Gal...

Šiaip manau, kad daugeliui puskomercinės filmų žiūrovų širdis ir vaizduotes šis filmas turėtų patenkinti, pasotinti. Tik klausimas – kas lieka po filmo? Ir kiek nešiosi jį atmintyje? Tada supranti, kad filmas didesnio įspūdžio taip ir nepadarė.

Dėl Keiros Knightley ir Jude Dench pridedu balą.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela