Albumas: Fall Out Boy "American Beauty / American Psycho

Sveiki, skaitytojai,

2015 muzikos pasaulyje didžiausiu kol kas atradimu laikau amerikiečių roko grupę Fall Out Boy, kuri pasirodė 2003 metais ir per savo karjerą jau pristatė šešis albumus. Na, iš tikrųjų nesiruošiu kalbėti apie praėjusias šios grupės dienas, nes pasiklausius jų senesniųjų kūrinių man asmeniškai nelabai patiko jų ankstesni periodai – galbūt užkietėjusiems rokeriams patiks labiau. Štai jų šeštasis studijinis albumas „American Beauty / American Psycho“ tapo tikru atradimu, ne tik man pačiam, bet ir kai kuriems mano pažįstamiems. Neregėtai geras albumas – naujas melodingas skambesys, vokalo gelmė, galbūt tekstai suplokštėjo, priartėjo prie popsinio roko, bet lyginant su ankstesniais Fall Out Boy darbais, šie tampa platesnio diapazono, prieinami ir mėgiami daugeliui klausytojui, todėl nenuostabu, kad tik 2015 sausio mėnesį pasirodęs albumas šovė į aukštumas ir Billboard 200 pasiekė Nr. 1, Kanados Billboard taip pat Nr. 1. Kol kas albumas tik įsilieja į rinką ir, manau, kad greitu metu jis taps pačiu populiariausiu ir geriausiu apskritai grupės albumu.

Kur visa šio albumo sėkmė? Na tai ne tik pasikeitusi kryptis ir dainų formulė, bet ir novatoriška albumo idėja integruoti, šlieti kūrinius su kultiniais filmais. Daugelis filmų pavadinimų susiję daugiau ar mažiau su amerikietiškais filmais, kino kultūra – juk ir albumo pavadinimas susideda iš dviejų filmo pavadinimų „American Beauty / American Psicho“ (liet. Amerikietiškos grožybės / Amerikos psichopatas). Taigi noriu trumpai apžvelgti albumo „vidų“.

1. Irresistible

Pirmoji daina vadinasi „Nenugalimas“ į antikinio filmo garso takelį – tiesa, ne viena daina tinka tokiems filmams. Pirmoji daina tiesiog labai gerai, skatinanti nepasiduoti, ritminga, heroizmas ir stoiškumas trykšta, be to, skambi ir tiesiog aš asmeniškai prie jos pripratau, kad kartais nebegaliu sustoti jos klausytis. 

Įvertinimas: 9/10

2. American Beauty / American Psycho

Daina tuo pačiu pavadinimu kaip ir albumo pavadinimas, o jo vaizdo klipe nusifilmavo ir albumo viršelio berniukas. Daina bandoma lyg ir sujungti du labai charizmatiškus amerikietiškų filmo koncepsijas, dainos tekstas irgi pulsuoja ta amerikietiškųjų vertybių ir manijų sumaištimi. Iš pradžių lyg ir nepatiko, kad būtent ši daina buvo pasirinkta kaip singlas ir jam paskirtas vaizdo klipas, bet dabar pripratau ir galiu pasakyti, kad tiesiog labai „veža“! nepasakyčiau, kad klipas sužavėjo, bet jis daugiau ar mažiau, sakyčiau, atspindi daino bendrą energetiką, albumo idėją ir naująjį grupės poslinkį. Daina agresyvi, energinga ir tiesiog geras gabaliukas reikiamu momentu.

Įvertinimas: 9/10

3. Centuries

Be jokios abejonės – daina hitas. Tai viena geriausių šio albumo dainų – kūrėjai tai pajautė ir priskyrė dainą prie lyderių, išleido kaip pirmąjį šio albumo singlų dar 2014 rugsėjį. Netrukus pasirodė ir, sakyčiau, gana įspūdingas vaizdo klipas. Tiek daina, tiek vaizdo klipas apeliuoja į antikinį batalijos epą. Dainos pavadinimas „Centurionas“ – tai filmas, sukurtas 2010 metais, kur pasakojama apie Centurioną. Vaizdo klipas daugiau ar mažiau siejasi su pačiu filmu. Nežinau, kaip jūs, skaitytojai, bet aš tokiems filmams ir vaizdo klipas nesu abejingas, todėl sakau, kad šis kūrinys yra vienas iš labai svarių priežasčių, kodėl pamėgau šį albumą.

Įvertinimas: 10/10

4. The Kids Aren‘t Allright

Galbūt tai nėra mano mėgstamiausia albumo daina, bet tikrai nebloga, netgi sakyčiau, gera. Daina labiau lyrinė, artėjanti prie roko baladės. Labai smagi dainos pradžia – pasišvilpavimas, kuris pamažu perauga į vaikišką-paauglišką nostalgiją. Iš esmės tikrai puiki daina, kurią paklausius trejetą-penketų kartų lengva įsiminti ir pamėgti. Aš jau ją pamėgau, o jūs? Beje, tai daina viena iš singlų, kuris neseniai debiutavo Billboard 18 vietoje, o kaip seksis toliau? Nematau jokių priežasčių, kodėl jos reitingai turėtų iškart kristi žemyn.

Įvertinimas: 9/10

5. Uma Thurman

Trečiasis albumo singlas vadinasi daugiau nei mažiau drąsiais „Uma Thurman“ – pasiskolinta garsios aktorės pavardė buvo neatsitiktinai. Grupės nariai tikino, kad jokiu būdu šios dainos nebūtų publikavę tokiu pavadinimu, jei pati aktorė nebūtų davusi leidimo. Uma Thurman – Q. Tarantino mūza, jos šokis su aktoriumi John Travolta filme „Bulvarinis skaitalas“ tapo kultine kino scena apskritai kino industrijoje, o tolesni aktorės pasirodymai Q. Tarantino filmuose „Nužudyti Bilą“ tiesiog įkvėpė grupės narius sukurti šį hitą, kuris klausytojams netrukus tapo viena mėgstamiausių albumo dainų. Kas žino, gal Uma Thurman netgi nusifilmuos vaizdo klipe, jeigu jis apskritai bus sukurtas? Man tai viena geriausių albumo dainų. Be jokios abejonės.

Įvertinimas: 10/10

6. Jet Pack Blues

Žinote ką? Ai, geriau nieko nebesakysiu. Tiesiog gera daina.

Įvertinimas: 9/10

7. Novocaine

2001 metais pasirodė kriminalinė komedija „Novokainas“, bet abejoju, ar dainos kūrėjai apeliavo būtent į šį filmą. Man iš bendro dainos konteksto atrodo, kad aprėpia apskritai visus pašėlusius filmus, kuriuose liejasi alkoholis ir uostomi narkotikai (kokainas), kur dega rizika ir blogi berniukai žaidžia iš didelių sumų. Kieta ir skambi daina. Man ji patinka. Nai-nai-nai...

Įvertinimas: 10/10

8. Fourth of July

„Liepos ketvirtoji“ – nebloga meilės daina, kuri, manau, suras savo klausytoją. Man tai nėra pati geriausia ar kažkaip itin „kabinanti“ albumo daina, bet klausytis tikrai galima – kūrinys palaiko tolygią albumo koncepciją, skambesiu nenusileidžia kitiems kūriniams ir tinka bendram kontekstui.

Įvertinimas: 8/10

9. Favorite Record

Šią dainą pamėgau tiesiog klausydamas savo mp3 ir gulėdamas lovoje. Tiesiog graži paprasta daina apie dainas, kurios mums sukelias sentimentų.

Įvertinimas: 9/10

10. Immortals

Kol kas tai mažiausiai klausyta albumo daina gal dėl to, kad iš pradžių nelabai „kabino“, bet dabar, rašydamas šias eilutes, jos klausausi ir man ji labai patinka. Daina jau panaudota animaciniam filmui „Didysis šešetas“, kuris šiuo metu yra nominuotas „Oskarui“ ir tikėtina, kad pelnys šį apdovanojimą. Daina gal nėra mano mėgstamiausia visame albume, bet kūrinys tikrai puikus. Klausausi ir neturiu kažkokių priekaištų – tik skonio reikalas. Kaip matote, dainai sukurtas vaizdo klipas, labiau skatinantis reklamuoti ne tiek Fall Out Boy albumą, kiek patį filmą.

Įvertinimas: 10/10

11. Twin Skeleton‘s (Hotel in NYC)

Vos tik išgirdęs šitą dainą supratau, kad ji bus viena mano mėgstamiausių. Dėl melodijos ir ritmo, kurie labai greitai įsimenami, turi aliuzijų į Mozat‘o kūrybą ir šiaip – tiesiog užbaigti albumą tokiu gyvu ir judriu kūrinių yra sveikintinas dalykas.

Įvertinimas: 10/10

Apibendrinimas: Nėra čia ko komentuoti. Albumas tiesiog klausomas nuo A iki Z ir tai yra vienas puikiausių albumų atrastų per paskutiniuosius kelerius metus. Ačiū Fall Out Boy!

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Interviu su diktatoriumi" / "The Interview"

Sveiki, skaitytojai,

Nutariau pasidairyti ir po komedijų pasaulį ir pažiūrėti bene labiausiai šiuo metu diskutuotiną komediją „Interviu su diktatoriumi“ (angl. The Interview) (2014), kurį režisavo ta pati aktorių ir režisierių komanda, kuri sukūrė filmą „Dabar tikrai jau šikna“ – jo pavadinimas skandalingai nuvilnijo per Lietuvos kino teatrus. Pastarasis filmas man, sakykime, „visai nieko“, o štai „Interviu su diktatoriumi“ pasirodė kur kas geresnis.

Amerikiečiai nebijo pasišaipyti iš politinių santvarkų, prisimenant filmą „Diktatorius“ (2012), kuriame išjuokiami Saudo Arabijos regiono politinė santvarka ir tradicijos. Filmas „Interviu su diktatoriumi“ šįkart nusitaiko į Šiaurės Korėją ir jos skleidžiama propagandą. Medžiagos, kurią galima pateikti įdomiai yra apstu. Siužetas ganėtinai gerai išvystytas ir jį kur kas įdomiau žiūrėti, negu, tarkim, parodijų filmą. Kontraversiškas man atrodė paties diktatoriaus vaizdavimas – amerikietiškai sukurtas jo produktas, vos ne vunderkindas, kuris geba manipuliuoti ne tik savo tauta, bet ir internacionalinėmis kultūromis. Aišku, yra nemažai smagių nesąmonių, kurie tiesiog fiktyviai sukurti ir nieko bendro neturi su Šiaurės Korėjos lyderiu, pvz., Katy Perry muzikos interpretacija. Diktatorius visgi parodomas iš amerikietiškosios kultūros pozicijų, o tikroji Š. Korėjos „aura“ lieka tik mituose ir dekoracijose. Aišku, visa tai žiūrint nė kiek neerzino, netgi buvo smagu atsekti, kaip kūrėjai konstruoja pasakojami, sintetina propagandos žinias apie Š. Korėją ir implikuoja Holivudinės komedijos kanonus.

Pagrindinius vaidmenis sukūrė daugiau ar mažiau žinomi aktoriai James Franko ir Seth Rogen. Nepasakyčiau, kad jų personažai kažkuo skiriasi nuo įprastų komedijinių personažų: vienas lėtesnis, kitas karštakošis plepys, nuolat per savo skubotumą priverdantis daugybę bėdų. Įprasta vyrukų komedijinė pora. Juokeliai tai geresni, tai prastesni, bet filmo visuma atrodo tikrai nebloga ir įdomesnė nei „Dabar tikrai jau šikna“. Įdomu, kaip atrodytų toks filmas apie V. Putiną ir kaip Rusija reaguotų į tokią produkciją, jeigu jį sukurtų, tarkim, ne amerikiečiai, kurie gali sau tai leisti, o Lietuva? 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmass: "Didelės akys" / "Big Eyes"

Sveiki, kino žiūrovai,

Daugelių filmų kūrėjas Tim Barton tikriausiai mane ne vieną nustebino pristatęs biografinę dramą „Didelės akys“ (angl. Big Eyes) (2014). Šiaip Tim Burton žanrai labai varijuoja nuo animacijos iki fantastinių filmų, bet visuose juose išlieka kažkokia gyslelė, kuri iškelia žmogaus ydas paverčia jas simboliniais, nevengia ir siaubo-komedijos elementų. Tiesą sakant, jo „Edgaras Žirkliarankis“ manęs toli gražu nesužavėjo, bet „Mano gyvenimo žuvis“ buvo tai, kas iš tikrųjų mane išbalansavo ir lyg privertė suklusti.

„Didelės akys“ – tai biografinis filmas apie vyro užnugaryje 6 dešimtmetyje besislėpusią dailininkę Margaret Keane. Sunku patikėti, kad šis režisierius ėmėsi biografinės juostos, bet galiu pasakyti, kad jam pasisekė, nes medžiaga gana dėkinga. Per vis šauniausia yra tai, kad filme pasirodo bene šiuo metu du geidžiamiausi Holivudo aktoriai – Amy Adams ir Christoph Waltz. Išskirtinį vaidmenį, sakyčiau, visgi sukūrė Amy Adams. Ir visai ne dėl to, kad užsimaukšlino peroksidinį peruką ir tapo kitokia nei įprasta, bet dėl to, kad vedė gana kitokį personažą ir charakterį, kitokesnį nei „Amerikietiška afera“ ar „Mokytojas“ bei kituose filmuose kuriamus personažus. Štai aktorius Christoph Waltz, kuris yra tikrai neabejotinai geras aktorius ir man jis be galo patinka, atrodė, pernelyg vienplanis – charizmatiškas, daug tauškiantis vidutinio amžiaus nevykėlis, bet apsukrus vyrukas. Šitoks charizmatiškas tauškalius, pasirodė, pernelyg „toks pat, kaip visada“, todėl tampa pernelyg Leonardiškai dikapriškas, reikia manyti, kad aktorius yra lankstesnis ir ateityje sukurs skirtingesnių vaidmenų. 

O grįžtant prie filmo, galima pasakyti, kad tai gana vykusi biografinė drama su labai geru Amy Adams pasirodymu, labai įdomūs patys piešiniai, dailės pasaulio užkulisiai, moters padėtis meno pasaulyje ir apskritai tų dešimtmečių politika. Yra nemažai spalvų, daug „didelių akių“, labai švelnių mistinių užuominų, kurie lyg ir tuo plyš ir pasipils kaip mistinis tornadas, bet iš esmės T. Burton‘as susivaldo ir išlaiko natūralų pasakojimą, lyg sau nebūdingą, suvaržydamas fantaziją ir išlaikydamas biografinio filmo taisykles. Išties filmas patiko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 62/10

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gyvenimo knyga" / "The Book of Life"

Sveiki,

Jau kurį laiką buvau primiršęs, kokie yra geri ir kokybiški šiuolaikiniai amerikiečių animaciniai filmai. Tą jausmą leido atgaminti Jorge R. Gutierrez animacinis filmas „Gyvenimo knyga“ (angl. The Book of Life) (2014). Nuotaikingas, karnavališkos kultūros, su dainavimo intarpais ir smagiais pokštais „Gyvenimo knyga“ tiesiog nuo pat pirmųjų akimirkų priklauso ne tik mažąjį, bet ir suaugusį žiūrovą. Nors filmą kuo puikiausiai įvertino kino kritikai, bet iki „Oskaro“ nominacijos visgi neprisikasė.

Kuo įdomus šis animacinis filmas? Dėl nacionalinių kultūrų elemento panaudojimų. Filmas kurtas pagal amerikietišką tradiciją, bet režisierius sumaniai panaudoja savo meksikietiškos kultūros elementus, nesibaimindamas retsykiai patraukti per dantį nusistovėjusias šios šalies tradicijas, miksuodamas su amerikietiškos kultūros atmainomis. Filmas mirguliuoja meksikietiškais ornamentais, raštais, yra sodrus ir įdomus, apjungiantis pomirtinį (pagal katalikus) tikėjimo klodą ir amžinosios vertybės – žemiškosios meilės ir ištikimybės sintezes. Šiaip iš tikrųjų smagus animacinis, kuriame nestokojama gerų juokelių ir įdomių personažų, nors jie iš esmės ir tipiniai, adaptuoti pagal amerikietiškus standartus, bet dėl pasiekto aukšto animacinio lygio neatsibosta žiūrėti.

Išties labai nuotaikingas, patiko, paliko gerą įspūdį, todėl rekomenduoju šeimyniniam vakarui, pasiketi sau nuotaikai.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 67/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela