2016 m. sausio 4 d., pirmadienis

Filmas: "Gentis" / "The Tribe" / "Племя"




Sveiki,

Ukrainiečių režisierius Miroslav Slaboshpitsky mėgsta rimtas socialines temas savo kine, daug ką šokiravo jo kone geriausias darbas pavadinimu „Gentis“ (angl. The Tribe) (2014), kurį tenka žiūrėti praktiškai be verbalinės kalbos, nes filme i bendrauja vien tik kurtieji gestų kalba, todėl jau vien dėl to filmą įdomu žiūrėti be jokio vertimo, nes judesių kalbą daugiau ar mažiau supranta visas pasaulis. 

Išties nelengvas filmas buvo pristatytas „Kino pavasaryje“, kuriame svečiavosi ir filmo aktorė. Ši kino juosta, pelniusi daugybę kino festivalių įvertinimų ir apdovanojimų, primena Rytų bloko kiną, kuriam nereikia didelio biudžeto, kad galėtų papasakoti apie tai, kas iš tikrųjų skaudu visuomenėje. Pernai per Lietuvą nuvilnijo net keli skandalai apie tvirkinamus vaikus globos įstaigose ir tai nėra išgalvota ar kažkur toli stepėse paslėpta bėda, ji čia pat, gal net mūsų kieme. Filmas „Gentis“ pasakoja apie kurčiųjų internatinę mokyklą, kurioje vykdoma šiurkšti politika – pardavinėjamos paauglės vadinamiems „furistams“, o jas „pridaboja“ tie patys bendraklasiai. Į tokią internatinę mokyklą atkeliauja Sergejus, kuriam tenka pereiti atskirą socialinę mokyklą, kad įgytų vietinių pasitikėjimą, tačiau jis nežino, kas dar jo laukia...

Tiesą sakant, tai reta galimybė, kada be mums įprastos kalbos, galima patirti judesių kalbą ir nė vienas specialiųjų poreikių žmogus nėra socialiai saugesnis už pilnavertį žmogų, gal net priešingai – kurtieji dar labiau pažeidžiami. Šiame filme daug šiurkštumo, socialinės neteisybės ir iškreiptų santykių padiktuotos gyvenimo sistemos vaizdavimo, erotinių scenų, smurto... Pagalvojau, kad visas filmas yra vientisas gležno ir įbauginto žmogaus dvasinis, fizinis ir socialinis žaginimas, į kurio aktą įsitraukia visa visuomenė, pradedant kurčiaisiais mokiniais, mokytojais ir baigiant „degtinės ir kyšių“ kultūra – valdininkais. Jaunuomenė tiesiog kaip želdinys prisitaiko prie realybės ir įsigeria, priimdama žaidimo taisykles – kitokios realybės filmo personažai nematė, todėl net paprastas pačiulpimas už kiosko tampa toks pat natūralus veiksmas, kaip antai išmušti troleibuse bilietėlį.

Stiprių juslių ir socialinių problemų filmas, skirtas kino ištvermingiesiems gurmanams.

Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 7.3


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Hju Glaso legenda" / "The Revenant"




Sveiki, skaitytojai,

Ilgai lauktas meksikiečių režisieriaus filmas „Hju Glaso legenda“ (angl. The Revenant) (2015) iš tikrųjų buvo vertas dėmesio ir laukimo, nors iš kitos pusės ilgai nereikėjo laukti, režisierius stulbinamai greitai apsisuko po „Žmogus-paukštis“ (2014), kuris jam pelnė geriausio metų filmo „Oskarą“. Tiesiog produktyvus šiam unikaliam režisieriui kūrybinis metas. Tas, kas matė tokius jo šedevrus kaip „21 gramas“, „Babelis“, „Meilė – tai kalė“ ir kitus, tas žino, kokio sudėtingumo šis kino režisierius ir kaip jis rimtai ir giliai žiūri į kiną.

„The Revenant“, kurį tikriausiai reikėtų versti „Prisikėlęs“, visgi buvo nuspręsta pavadinti lietuviškai „Hju Glaso legenda“ – tiesą sakant, mūsų pavadinimų vertimai tiesiog tragiški! Visgi filmas nuostabus ir pradėjau su juo 2016 metų naują žiūrėjimo ciklą... Pasakojimas, kaip visada labai skiriasi šio režisieriaus darbuose, kaip skiriasi ir mintis bei idėja. Daug šiaurietiškų vaizdų, daug smurto, išgyvenimo įspūdžio, šalčio ir neįtikėtinos žmogaus ištvermės, pakurstytos įtūžio ir keršto. Man patiko šis filmas, nors daug kas sakys, kad filmas truputį holivudiškas, tačiau režisierius, kaip ir filme „Žmogus-paukštis“, vengė herojaus pozos vaizdavimo, turime herojų be didelių žygdarbių, už tai, kad jis sugeba išgyventi, vien tai jis mums tampa herojumi, na, ir aišku, išgelbsti iš prievartautojų indėnę, bet tai smulkmena.

Puikus atšiauraus klimato filmas apie keršto jėgą nuostabiai pasirinktoje epochoje ir gamtoje. Vienas nuostabiausių, mano akimis, šio filmo perliukų yra Leonardo DiCaprio vaidyba. Daug kas dejuoja, kad jis niekada taip ir nepelnys „Oskaro“, nes jis tiesiog Leonardo, bet kokia jo vaidyba – tiesiog nuostabi, vienas geriausių jo vaidmuo karjeroje. Šitiek sudėti ištvermės, jausmo, kančios ir skausmo į vaidmenį, tiesiog net psichologiškai pavargsti keliaudamas, sukandęs dantis kartu su filmo herojumi. Žinoma, didelis nuopelnas ir pačiam režisieriui ir operatoriams, kurie „pagavo“ tinkamą kapą, nebijojo įtikinamai ištęsti kadro, nes ne tik aštrus veiksmas, bet ir herojaus pastanga bei paprastas judesys daro stebuklus šiame filme. Tom Hardy, mano praėjusių metų atradimas, tiesiog irgi lenkiu kepurę prieš jį, kaip ir prieš Domhnall Gleeson. Įdomu, kaip seksis šiam filmui tuoj prasidėsiančiuose apdovanojimų maratonuose, nes filmas kartu su Leonardu priešaky jau nominuotas Auksiniams gaubliams.

Aš po šito filmo galiu pasakyti, kad tiesiog buvau pačiame kine ir gyvenau ne savo gyvenimą.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 75/100
IMDb: 8.3


Trumpas interviu su pagrindiniais aktoriais:


Jūsų Maištinga Siela

Įsimintiniausi ir geriausi 2015 matyti filmai




Sveiki, skaitytojai,

Praėjusieji metai taip pat buvo derlingi filmais – jų sužiūrėjau per 250. Filmų būtų pačių įvairiausių tiek žanrais, tiek specifika, tiek naujų, tiek klasikos juostų. Nutariau kaip ir pernai padaryti trumpą labiausiai įsimintiniausių filmų sąrašėlį, gal kam pravers. Filmo anuomet įvertinimai nebūtinai turi sutapti su patekimu į šį sąrašą, nes daug kas per laiką ir nuolatinius seansus išblunka, todėl šis sąrašas yra apskritai sąmoningai rekonstruojamas pagal potyrius ir prisiminimus, o ne kiekvienas vertinamas iš naujo.

Taigi įsimintiniausi 2015 metais matyti filmai yra:

Sodų valstija (2004)
Žigolo (2013)
Dingusi (2014)
Vaizduotės žaidimai (2014)
Tomas atvyko į kaimą (2009)
Foxcatcher (2014)
Gyvenimo knyga (2014)
Zils Marijos debesys (2014)
Žmogus-paukštis (2014)
Tūkstantį kartų labanakt (2013)
Atkirtis (2014)
Pyragas (2014)
Tarp žvaigždžių (2014)
Pėdsakai (2013)
Vis dar Elis (2014)
Vaizdai ir žodžiai (2013)
Nemiga (2002)
Dykumų gėlė (2009)
Jis tave seka (2014)
Vaikinai iš Rytų (2013)
Yves Saint Laurent (2014)
Šiuolaikiniai žvėrys (2014)
Įsivaizduok (2009)
Adelainos amžius (2015)
Leviatanas (2014)
Ekskursantė (2013)
Numeris 44 (2015)
Karo gėlės (2011)
Ji – šnipė (2015)
Baisieji dvyniai (2014)
Baltas Dievas (2014)
Šiaurės šalis (2005)
Metro Manila (2013)
Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias (2015)
Usnis (1987)
Linkėjimai nuo bedugnės krašto (1990)
Prancūzo leitenanto moteris (1981)
Kirtis dešine (2015)
Ivano vaikystė (1962)
Gelmė (1989)
Laukinė (2014)
Klientas (1993)
Paveldėtojai (2011)
Sirijana (2005)
Jo brolis (2003)
Nulis motyvacijos (2014)
Mirtininkas eina (1995)
Svaigulys (1958)
Amerikos gangsteris (2007)
Marsietis (2015)
Ruandos viešbutis (2004)
Jaunystė (2015)

Geriausi 2015 aktoriai vyrai (nekaltinkit, kad nėra europiečių aktorių, nes sąrašą nulėmė tais metais pamatytas ne vienas filmas su aktoriumi):

Tom Hardy – absoliutus atradimas, tai ką jis daro šiandien kine ir kokiu sukuria vaidmenis mane stulbina.
Channing Tatum – nepaisant „Jupiterė. Nubudimas“ prasto filmo, per metus pamačiau daug filmų su juo ir galiu pasakyti, kad po raumenų mase slepiasi talentas.
George Clooney – „Paveldėtojai“ ir „Sirijana“ buvo „kažkas“, tad tikrai žiūrėsiu jo filmus ateityje.
Benedict Cumberbatch – po „Vaizduotės žaidimų“ šį aktorių tiesiog siurbiu, nesvarbu, kokiame vaidmenyje jis bepasirodytų, jis turi geležies.
Jack O‘Connell – po „1971-ieji“ ir filmo  „Nepalūžęs“ šis britų aktorius išties įsimena nelengvais ir ištvermės reikalaujančiais vaidmenimis.


Geriausios 2015 aktorės (taip pat lėmė filmų peržiūros su jomis):

Meryl Streep – pagaliau pabaigti visi jos „Oskarui“ nominuoti vaidmenys, todėl ji viena iš puikiausių praėjusių metų matytų filmų aktorių.
Juliete Binoche – kasmet pamatau su jau po 2–5 filmus, pernai geriausi jos vaidmenys buvo „Zils Marijos debesys“ ir „Tūkstantį kartų labanakt“.
Mia Wasikowska – nors filmas „Purpurinė kalva“ nebuvo scenarijaus atžvilgiu įdomus, tačiau M. Wasikowskos pasirodymas puikus, dar puikesnė ji buvo „Pėdsakai“.
Susan Sarandon – daug šiemet filmų pamačiau su šia aktorė „Paskutinis Robinas Hudas“, „Klientas“, „Telma ir Luiza“, „Mirtininkas eina“... Nepakartojama aktorė!
Charlize Theron – „Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias“, „Tamsumos“, „Šiaurės šalis“... Tikriausiai šiemet užbaigiau žiūrėti su ja naujausius ir senus geriausius jos filmus.
Shailene Woodley – naujosios kartos aktorė tikriausiai 2014 atradimas, bet ir pernai teko pamatyti puikių jos vaidmenų, kad ir „Paveldėtojai“, kažkuo trykštanti aktorė.
Julianne Moore – po „Vis dar Elis“ teko nuleisti ašarotas akis, o kur dar 2014 pamatyti jos puikūs filmai.

Sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet tai tikriausiai šiandien labiausiai įstrigusios aktorės iš 2015 peržiūrų.

Geriausios dramos (nereitinguotas):

Leviatanas (2014)
Šiaurės šalis (2005)
Vaizduotės žaidimai (2014)
Mirtininkas eina (1995)
Šiuolaikiniai žvėrys (2014)
Vis dar Elis (2014)
Įsivaizduok (2013)
Ivano vaikystė (1962)
Metro Manila (2013)
Atkirtis (2014)

Geriausių komedijų nereitinguotas penketukas:

Ji – šnipė (2015)
Nulis motyvacijos (2014)
Gyvenimo knyga (2014)
Sodų valstija (2004)
Vaizdai ir žodžiai (2013)

Geriausi fantastiniai filmai:

Tarp žvaigždžių (2014)
Marsietis (2015)
Gelmė (1989)
Pašėlęs Maksas: įtūžio kelias (2015)
Žmogus-paukštis (2014)

Metų nusivylimai:

Neįvardinsiu, tik labiausiai nusivyliau siaubo filmo žanrais – jų mačiau daug, tačiau tik retas, kuris buvo vertas dėmesio.

Jūsų Maištinga Siela