Šios dienos daina: Jamala "1944"

Sveiki, skaitytojai,

Šios dienos dainos rubrikoje svečiuojasi šių metų Ukrainos siunčiama daina „Eurovizijos“ konkursui, gana kukliu ir neįprastu pavadinimu „1944“, na, o ją atlieka Jamala (Susana Jamaladynova) (g. 1983). Atlikėja laikoma ukrainiete, nors jos tėvai skirtingi – Krymo totorių ir armėnų, kas galbūt jai ir nulėmė išskirtinį balso tembrą, kuris dar vadinamas spinto sopranas. 32 metų atlikėja dainuoja džiazą, bliuzą, RandB ir t. t. 2009 metais muzikos festivalis „Naujoji banga“, kuris vyko Jūrmaloje, ji pelnė didįjį prizą už savo išskirtinumą ir vokalo galimybes.

Tiesą sakant, pernai Ukraina nedalyvavo „Eurovizijoje“ dėl politinių sumetimų. Šiemet daina turi gana ryškų politinį atspalvį ir man šiek tiek keista, kad nesusijusiais su dabarties įvykiais, bet su 1944 metų tremtimis. Daina „1944“ turi keletą versijų – viena iš jų anglų kalba, kuri skambės „Eurovizijos“ scenoje ir tikriausiai kūrinys sulauks nemenko visos Europos palaikymo ir turės gana aiškią opoziciją Rusijos siųstam atlikėjui su kur kas banalesne daina.

Visgi daina „kabina“. Kai pirmą kartą išgirdau ją, nelikau sužavėtas, priminė kažkokią baisią raudą, kurios žodžiai nesuprantami, o dar tas etninis balso tembras, primenantis Vidurio Azijos klajoklių genčių liaudies folklorą kažkaip irgi nesužavėjo. Tačiau daina vis „atplaukdavo“ įvairiais keliais iki mano ausų ir dabar galiu pasakyti, kad ji viena mėgstamiausių šiemet šiame neaiškiame dainų ir politikos šou. Daina turi aiškią žinią, priminti padarytą skriaudą ir papasakoti pasauliui apie vykdytą genocidą. Būgnai, raudos motyvai, žodžiai – visa tai sudaro kažin kokią sunkiai nusakomą šamanišką raudą ir tai man patinka, tai „veža“, tai originalu. Siūlau pasiklausyti dainos „1944“:

Gyvas atlikimas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėjas kyla" / "Pakilo vėjas" / "The Wind Rises"

Sveiki, skaitytojai,

Tam tikra prasme japonai yra genijai. Taip, kaip jie sugeba biografines istorijas sukurti per animaciją, tikriausiai niekas taip pasaulyje daugiau nemoka. Filmas „Vėjas kyla“, dar kai kur verčiama „Pakilo vėjas“ (angl. The Wind Rises) (2013), pasakoja apie realiai gyvenusį lėktuvų konstruktorių, kuris nuo mažumės pasinėręs į lakūno fantazijas, augdamas su savo svajonėmis, galiausiai ją įgyvendina. 

Tikriausiai nereikia sakyti, kad filmas gražus ir gilus? Fiksuojama ištisa berniuko, vėliau jau vyro, gyvenimo tėkmė – nuo vaikystės iki galiausiai pirmosios meilės. Atsidavimas darbui ir idėjų paieškoms skatina kartu augti su personažu. Įdomu ir tai, kad filmas šiek tiek priminė man „Jonvabalių kapą“ – įvestas istorinis kontekstas (žemės drebėjimai, Pasaulinis karas ir kt.) ir visa tai pateikiama taip nebanaliai, užtikrintai ir nesistengiant kažkaip gudriais triukais priblokšti žiūrovo, priešingai – leidžiama mėgautis istorija tarsi ji būtų vaidybinis filmas.

Dėl svajonių, dėl istorinio konteksto, dėl pasakojimo ypatingumo ir dar dėl daugelio priežasčių šį filmą rekomenduoju šeimai, lengvam, tačiau turiningam vakarui, kadangi filmas su „dvasia“ paliekantis istoriją žiūrovui. Kažkokių ypatingai didelių pastebėjimų neturiu. Tiesiog patiko kokybės ir turinio santykis. Nesugaišau nė akimirkos veltui.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Širdies šnabždesys" / "Whisper of the Heart" / "Mimi wo sumaseba"

Sveiki,

Vis nesiliauju žavėtis lėta ir užtikrintai pozityvia japonų animacija, kuri demonstruoja aukštą lygį. Vienas iš tokių filmų yra „Širdies šnabždesys“ (angl. Whisper of the Heart) (1995), kuris gana ilgą laiką prakirmijo mano kompiuterio duomenų bazėje, kol ryžausi pažiūrėti. Kaip ir daugelis japonų animacinių, šis taip pat turi savo „dvasią“, istorija pasakojama taip, lyg ji iš tikrųjų būtų labai ypatinga ir svarbi patiems autoriams. Tiesą sakant, pradžia buvo gana nuobodoka – jauna mergaitė ištisai skaito knygas, svajoja, vasaroja ir kažin ką dar veikai. Kažkokie pabirę kasdienybės puslapiai, kuriuos šiek tiek sužadina nebent egzotiška japonų kultūra, kuri vakariečių akims vis dar tokia unikali ir išskirtinė.

Vėliau filmas įsivažiuoja, atsiranda keistų mistinių pasakojimo elementų, kaip antai katinas Baronas bei talentingas berniukas, darantis smuikus. Lyg kvailoje muilo operoje, aišku ir taip, kad berniukas traukia mergaitę, o mergaitę berniukas – jiems lemta išlikti drauge. Sunku kažką ir pasakyti, nes filmas absoliučiai nekenksmingas, nors daug kas priekaištų turi japonų vaidybiniams filmams, ypač siaubo, kur smurtas liejasi fontanais, tačiau į animaciją šioji kino studija žiūri itin atsakingai, išlaikydama stilingą ir žavų konservatyvią japonų stiliaus sukirpimą.

Gražus ir pozityvus turinys apie pirmąją paauglių meilę, apie pirmuosius užsispyrimus ir pasiekimus. Nors ir be galo lėtas ir tekus kaip upė, tačiau filmas nenuobodus, kažkaip kūrėjams pavyko įtraukti žiūrovą ir jį sudominti, pasijusti ne animacijos, bet vaidybinio filmo pasaulyje.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela