Vinilinė plokštelė: Tomorrowland 2024 - LIFE [vinyl / 2 LP] (2024)

 
Informacija apie albumą: Tomorrowland 2024 - LIFE [vinyl / 2 LP] (2024) 

Maištinga Siela

Žemėlapis: aukščiausia kiekvienos Europos šalies viršukalnė (kalnas), kalnų ir kalvų aukštis

 
Maištinga Siela

Likabeto kalva Atėnuose, Graikijoje: kuo ypatingas Likabeto kalnas: ką pamatyti Atėnuose?

 

Sveiki,

Atėnai itin baltas iš platus bei tankus miestas. Atrodo, kad nuo Akropolio atsiveria visas miestas, tačiau geriausiai ir puikiausiai jis matomas ne nuo Akropolio, o nuo tolėliau nuo centro esančios Likabeto kalvos. Toji kalva kuo puikiausiai matosi nuo Akropolio ir ten nueiti bei užkopti tikriausiai nuo Aktorpoio prireiktų pora valandų. Mano maža svajonė – ten užkopti esant naktinėms šviesoms. Labai saugu ir paprasta, nes yra funikulierius arba galima neskubant įvairiais takeliais užlipti pėsčiomis į 277 metų aukštį, kuriame Atėnai atsiveria kaip ant delno 360 laipsniu. Ant kalvos yra pastatyta Agios Georgios bažnyčia. Galima įeiti į vidų, fotografuoti draudžiama, nors padariau kadrą dar nepamatęs įspėjimo. Rytinėje pusėje yra įsikūrusi puiki kavinė, dienos metu ten nėra daug žmonių ir turistų, bet ką gali žinoti. Porcijos ten puikios, skanios graikiškos salotos, puikūs ir dideli ledų rutuliai (ne taip, kaip Lietuvoje už bumbuliuką šaukštu permoki kaip už nežinai ką). Vaizdai pasakiški, dėl jų čia verta grįžti kaskart ir lengvai pamedituoti virš miesto. Dalijuosi vaizdais.

Maištinga Siela

Likabeto kalvos vaizdas nuo Akropolio pusės (kitos nuotraukos darytos jau esant ant tos kalvos).

Viena seniausia Atėnuose esanti Panagia Kapnikarea bažnyčia: Εκκλησία της Παναγίας Καπνικαρέας

 

Sveiki,

Vaikštant Atėnų bulvarais senamiestyje galima pamatyti net kelias mažas, kone į žemę įsmegusias bažnytėles. Viena iš jų – Panagia Kapnikarea, laikoma viena seniausių Atėnuose esančių bažnyčių, manoma, kad ji pastatyta XI amžiuje, gal net apie 1050 metus. Tradicija buvo labai paprasta: bažnyčias statydavo ant pagonių šventyklų, manoma, kad ant Atėnės arba Demetros šventyklos. Ši bažnyčia išlikusi iki šių dienų, atidaryta ir lankoma turistų. Ji labai mažytė, kone miniatiūrinė, viduje tamsi, dvelkia senove, pasigrožėkite.

Maištinga Siela

Stiklinė skulptūra "Bėgikas" Graikijoje, Atėnuose: Dromeas - The Runner, a Modern Sculpture in Athens Greece

 

Sveiki,

Būnant Atėnų sostinėje teko ne kartą pamatyti šią didelę stiklinę skulptūrą, kuri vadinama Dromeas arba lietuviškiau „Bėgikas“. Jos istorija įdomi tuo, kad ji nebuvo skirta olimpinėms 2004 metų graikų žaidynėms, kaip dažnas mano, tačiau tapo Atėnų puošmena. Skulptūros autorius Costas Varotsos, kuris šį darbą pradėjo 1988 metais ir baigė 1994 m. iš įvairių stiklo lakštų sutvirtinimų. Efektas įspūdingas – bėgančio žmogaus siluetas. Pirmąkart skulptūra buvo kitoje vietoje, šalia metro, bet buvo baiminamasi, kad skulptūra subyrės, todėl ji perkelta į šią aikštę. Patys atėniečiai įvairiai vertino šį kūrinį: vieniems jis patiko, kitiems anuomet buvo per drąsus ir postmodernus. Atėnams apskritai tinka šis kūrinys, nes miestas turi ilgą bėgimo ir bėgikų istoriją, pradedant garsiojo Pheidippides iš Maratono mūšių lauko bėgimu ir baigiant šiuolaikiniais olimpiniais pasiekimais.

Maištinga Siela

Barbaro Athens Restaurant: Graikija, Atėnai, kur skaniai pavalgyti Atėnų centre?

 Sveiki,

Būnant Graikijos sostinės Atėnų centre gali iškilti klausimas, kur čia skaniai pavalgyti? Labai rekomenduoju, jeigu esate netoli apsistoję ar kokio turistinio objekto, pavalgyti. Kai svečiavausi neseniai Atėnuose, kasdien eidavau čia pavalgyti. Nepasakyčiau, kad labai pigu, tačiau Atėnų centre kainos ganėtinai panašios, skiriasi keliais eurais, tačiau Barbaro Athens Restaurant, kuris įsikūręs adresu Antinoros 42-44, Athina 161 21, Graikijoje, ir kuriame yra puikus porcijos, skonio ir kainos santykis. Pusryčiai skanūs, ypač graikiškos salotos, vakarienės – didžiulės porcijos, matote, kokį šašlyką teko sudoroti ir po jo nebesinorėjo žiūrėti vėl į meniu, nes skrandis buvo pilnutėlis. Restoranas pradeda dirbti tik nuo 12 dienos ir paprastai dirba iki vidurnakčio arba 1 nakties.

Jų oficialus puslapis: https://barbaroathens.gr/en/ 

Maištinga Siela

Knyga: Tine Høeg "Tour de chambre"

 

Tine Høeg. „Tour de chambre“ – Vilnius: Rara, 2024. – p. 336.

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Skandinavai garsėja ne tik savo gerais ir Lietuvoje gerai parduodamais detektyvais, bet ir rimtąja literatūra. Tiesa, nedaug jos tenka perskaityti, tačiau tiek norvegų, tiek švedų, tiek danų literatūra lengvai skaitoma ir dar daugiau apmąstoma. Neseniai leidyklos Raros teko perskaityti danų novatoriškosios rašytojos Olgos Ravn romaną Darbuotojai, gal dėl to su kitos danų rašytojos Tine Høeg (g. 1985) kūriniu Tour de chambre randu nemažai panašumų, ypač romano forma. Romaną į lietuvių kalbą išvertė patyrusi vertėja Ieva Toleikytė.

 

Romaną perskaičiau nepaprastai greitai, per kelias dienas, nors esu didelis lėtojo skaitymo šalininkas, todėl knyga mano rankose užsibūna. Istorija papasakota nepaprastai ritmingai ir šiuolaikiškai. Pagrindinė veikėja Asta, kuriai 33, yra kviečiama į Gėlę, kurioje bus minimos Augusto netekties dešimtmetis. Netrukus romano pasakojimas įsišakoja į dvi laiko atkarpas: vienoje Astai 23-24 ir ji atsikrausto į danišką bendrabutį, susipažįsta su draugės Mai, kuri ir pasiūlo draugei įsikraustyti, aplinkiniais draugais. Mišri komuną primenanti bendruomenė dalijasi svetaine, šaldytuvu ir kitais buities įrankiais, todėl netrukus ir Asta pasijunta bendrabučio dalimi, nors ir sunkokai sekasi rašyti romaną apie lenkų skulptorių. Netrukus Asta įsimyli savo geriausios draugės draugą Augustą, jiedu nuolat susižvalgo ir toje ankštoje erdvėje pamažu ima kilti įtampos...

 

Iš vienos pusės romanas lyg ir lėkštokas, nes pasakojama apie jaunos moters Astos pavydą savo draugei Mai. Toks daniškas bohemiškas gastrolių po kambarius romanas, kuriame gvildenamos myliu-noriu-negaliu temos, tačiau būtent romano fabula, forma ir pasirinkta pasakojimo kompozicija yra nepaprastai žavi. Skaitydamas vis galvojau, kodėl man taip malonu skaityti tą netaisyklingos gramatikos „sukapotą“ tekstą? Ogi dėl to, kad akys jau pripratusios socialiniuose tinkluose, būtent smegenys yra pripratusios prie tokio pasakojimo, bėgimo kaskadomis tekstu. Tai greitojo skaitymo malonumas, turint galvoje, kad tai romanas. Iš tikrųjų lyg ir primintų išsikvėpusį fragmentuotą postmodernizmą, tačiau postmodernūs kūriniai jau seniai Europoje prarado populiarumą, todėl Tour de chambre, kaip ir Olgos Ravn Darbuotojai atveria naują asociatyvų rašymo būdą, kuris turi postmodernizmui būdingo suskaidymo, tačiau priešingai nei ankstesnis rašymo stilius, Tour de chambre kažkoks artimas, keistai atpažįstamas, todėl netrikdo facebookinis srautas.

Tine Høeg

 

Kita vertus, yra papilkintų skyrelių, kurie imituoja whatsupo ir messengerio susirašinėjimus – tai nėra jokia naujovė, mes, lietuviai, taip pat jau turime ne vieną kūrinį, paveiktų socialinio tinklų susirašinėjimo formų, tačiau autorė tą daro ne bet kaip, o poetiškai ir organiškai išgaudama dviprasmybes, o situacijos dažnai atrodo paradoksalios dėl išskirtinės poetikos. Pavyzdžiui, vienas veikėjas Hanibalas, kuris nuolat kuičiasi virtuvėje, paskleidė nemalonų kitiems kvapą: „Kas čia taip smirda? // vėlai vakare iš socminio pareina Sifė // Hanibalo kepenėlės sakau (p. 113)“. Tas toks metaforinis ir metoniminis kalbėjimas kelia intelektualaus humoro įspūdį. Autorė kai kada piešia ir buitinius poetinius vaizdinius, pvz., „kai kam tikru kampu atsistoju / po dušo galva, atrodo kad // iš mano spenelių trykšta vanduo (p. 82).“ Ir visa šioji spalvų, nutylėjimų ir sutrumpinimų rašymo technika socialinės aplinkos ne tik neprislopina ir neapriboja, bet ją kaip tik išplečia ir sukuria vaizduotės siautulį, lyg vėlei žiūrėtum serialą Draugai.

 

Ir visgi, ką reiškia šis prancūziškas terminas Tour de chambre? Tikriausiai dažnas prieš skaitydamas jau spėjote pasidomėti. Šiuo atveju, tai teminis vakarėlis, kada nuomininkai keliauja iš vieno kambario į kitą ir geria, linksminasi žaisdami įvairius kambario teminius iššūkių žaidimus, flirtuoja ir dūsauja dėl savo gyvenimo. Man tai kažkuo priminė mano paties studijų bendrabutį, tik kad teminių kambarių turo nedarydavome. Bet romanas nėra, sakyčiau, paveiktas vien tik socialinių medijų, jis konstruojamas ir kaip šiuolaikinio meno idėjinė instaliacija. Vieno iš veikėjo mama – garsi Danijos menininkė, pripažinta visame pasaulyje, kuri rengia parodą apie gyvenimo tamsumą, ribas. Asta jaučia turinti ryšį su šiuo meniniu kūrinių, ji taip pat ieško šviesos kūryboje ir meilės reikaluose, bet pernelyg dažnai jaučiasi bejėgė ką nors pakeisti. Tour de chambre irgi veikia kaip instaliacija, veikėjai kaip lėlių namelis, erdvėje uždaryti tarsi realybės šou sąlygomis, kurie ieško savo gyvenimuose šviesos ir bando suvokti, kas jie tokie esą.

 

Gal mažiausiai mane įtikino perdėtas Astos kaltės jausmas prieš geriausią draugę Mai. Visą dešimtmetį ruošėsi papasakoti apie savo santykius su Augustu, tačiau padaro tai kaip tikra menininkė – parašo romaną, duoda perskaityti ir, žinoma, sulaukia draugės pritarimo. Visgi romano visumos audinys man labai plastiškas, dinamiškas, šmaikštus ir poetiškas. Perskaičiau kaip išgalvoto kokio nors žmogaus socialinio profilio įrašus, tačiau gavau ir tikros literatūros. Rekomenduočiau Tour de chambre kaip kitokią skaitymo patirtį, kurią, manau, daugelis iš jūsų tikrai priimsite teigiamai.

 

Maištinga Siela