Filmas: "Viktorija. Jaunoji karalienė" / "The Young Victoria"

Sveiki,

Šiandien labai trumpai noriu pakomentuoti matytą istorinę dramą „Viktorija. Jaunoji karalienė“ (angl. The Young Victoria) (2009). Po visai neseniai matytos „Elžbietos“ susizgribau, ko čia dar nematęs apie Anglijos monarchus ir prisiminiau esant šį filmą. Šis filmas buvo puikiai pasitiktas tiek kino kritikų, tiek paprastų kino žiūrovų. Tiesą sakant, iki tol mano vaizdinys apie Viktorijos epochą buvo kiek kitoks ir kiek kitoks žvilgsnis į pačią puritoniškają karalienę, tačiau filmas vaizduoja ne jos įsigalėjimą, bet pirmuosius valdymo metus, apie atrastą laimę, jos subrendimą.

Per šį filmą sužinojau labai daug apie XIX amžiaus Angliją, apie tai, kad monarchus nuolat persekiojo politiniai žaidimai, intrigos, - žodžiu, viskas, kas būta ir Elžbietos laikais prieš 500 metų. Iš esmės man nepasirodė toks sodrus, įdomus, koks buvo „Elžbieta“, tiesą sakant, filmas man pasirodė pernelyg atmiežtas sentimentalizmo, pernelyg daug romantinių scenų, todėl filmas pasirodė be reikalo ištęstas – pasivoliojimai lovoje, apsikabinimai, šokiai lietuje, viskas gražu, bet per saldu. Nemanau, jog tai itin stipri istorinė juosta, priešingai, laikyčiau gan vidutiniu kūriniu, kurį galbūt labiau supras anglai, bet man, tiesą sakant, vietomis buvo netgi nuobodokas.

Pagrindinį vaidmenį t.y. Viktoriją įkūnija Emily Blunt, puikiai žinoma iš komedijinio pobūdžio filmų. Tai tikriausiai vienas jos toks rimtesnis proveržis kito žanro veikale, sakyčiau, visai sėkmingas ir įdomus, tačiau ne toks įspūdingas kaip Cate Blanchett tokio tipažo juostose. Filmas pakankamai, kaip sakiau, vidutinis, bet tikrai suras savo žiūrovą ir gerbėją. Antrą kartą žiūrint negaiščiau laiko, deja.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Amerikietiška siaubo istorija" (2 sezonas) / "American Horror Story: Asylum"

Sveiki,

Ne per seniausiai baigiau žiūrėti antrą „Amerikietiškos siaubo istorijos“ sezoną, kurį drąsiai galiu pavadinti amerikietiškų serialų šedevru. Serijų kaip visada nedaug – viso labo 13 serijų, į kurį sutilpo nauja saga, kuri, bent man, nuo pirmojo sezono skiriasi ne tik sodresniu pasakojimu, bet ir turtingumu visomis prasmėmis. Matosi, kad serialo kūrėjai atsidūrė „ant bangos“, sukūrė kur kas šiurpesnę aplinką (atsirado pinigėlių), davė neriboto peno siužetui – bepročių namai, kriminalinė linija vėl eina išvien su NSO paslaptimis, Aušvico tragedijos šešėlis, vienuolės Džudės kaltės ir atpirkimo istorija, o ką jau pasakyti apie Kraujaveidį ir jo pataloginius niuansus?

Daugelis sutinka, kad šis sezonas tiesiog aukso amžius ir esu linkęs pritarti, kad šis sezonas daug platesnis, ambicingesnis, sudėtingesnis ir netgi kraupesnis. Man ne tai, kad labai patiko, bet žiauriai patiko – nė vienos nuobodžios serijos, jokio bereikalingo ištęsimo, tobuli aktoriai, siužetas. Esu daugiau nei sužavėtas, o tiesiog apakęs. Kur anksčiau buvo šis serialas? Kodėl jis taip menkai išreklamuotas Lietuvoje? Man gaila tų, kurie taip geidžia iš siaubo filmų kažko įdomaus ir jiems po ranka nepasitaiko šis puikus serialas, kurį, dievaži, nėra nė ko lyginti (bent jau man taip atrodo šią akimirką) su gerokai nuvalkiotu „Vampyro dienoraščiais“...

Antro sezono pavadinimas turi prierašą „Asylum“. Jame daug daugiau tamsos nei primojame sezone. Visos tos vienuolės sadistės, apsėdimo motyvas, NSO, eksperimentai rūsiuose... Šiame sezone tiek daug visko ir tiek daug parako, kad sunku viską apsakyti, o kas svarbiausia niekas neatrodo be reikalo perspausta, viskas įdomiai sukrinta į formą ir raišką. Aišku, šio sezono karalienė yra Džudę suvaidinusi Jessica Lange, kuri būtent po šio sezono iškovojo Auksinį gaublį – ir, dievaži, tikrai neveltui. Jos vaidyba esu smarkiai sužavėtas. Kur ji buvo anksčiau? Kodėl nemačiau jos kine? Be nuostabiosios, puikiosios Jessicos Lange šiame sezone naujai sublizgo iš pirmo sezono atkeliavę aktoriai, kuriems buvo leista pasireikšti naujuose personažuose ir kur kas labiau atskleisti savo meistriškumą – Sarah Paulson, kuri sukūrė rašytojos-žurnalistės-lesbietės Kitės Volker personažą, labai įdomi buvo šįkart šuolį padariusi Lily Rabe, kuri suvaidino apsėstą sesę Merę...

 

 

Puikioji Jessica Lange sukūrė vienuolės Džudės vaidmenį. Tai vienas įdomiausių ir prieštaringiausių personažų šiame seriale. Nei šventoji, nei blogoji. Atgailaujanti sadistė vienuolė. Labai stiprus vaidmuo.

 

Frances Controy šįkart suvaidino pačią Mirtį.

 

Šį sezoną kur kas įdomesnis ir sudėtingesnis vaidmuo atiteko aktoriui Evan Peters, kuris buvo ne tik pagrobtas ateivių, bet ir kalinamas beprotnamyje vietoj Kraujaveidžio.

 

Sesuo Merė (akr. Lily Rabe), kurioje įsikūnija pats šėtonas.

 Aušvice per klaidą išgyvenusi Ana Frank, kuria niekas netikėjo, buvo uždaryta į beprotnamį. Mįslinga antraplanė siužetinė linija.

 

Aktoriui Zachary Quinto šįkart buvo daugiau galimybių pasireikšti. Aname sezone suvaidinęs gėjų, šįkart jis įkūnija viena baisiausių monstrų seriale.

 

Sarah Paulson Kit'ės vaidmenyje.

 

Egzorcizmo seansas.

 

Slapto eksperimento kankinė.

 

Dainininkas Adam Lavigne buvo viena iš kviestinių serialo žvaigždžių.

 

Šiam personažui suteiktas vienas įspūdingiausių grimų.

 

Nebežinau, ko besitikėti iš trečio sezono, kurį ketinu pažiūrėti, bet jau mane pasiekė naujienos, kad jis neprilygsta antrajam sezonui. Ir visai galimas daiktas, nes taip aukštai šauti išties bus sudėtinga, bet vis tiek turiu vilties, kad kūrėjų komanda neišsikvėps, o aktoriai vėl įkūnys naujus personažus, kas labai įdomu, stebint jų galimybes per visus sezonus. Jei dar nematėte šio sezono – primygtinai siūlau. Nesvarbu, kurį sezoną pirma pasirinksite, nes juos galima žiūrėti nechronologine seka, kadangi istorijos visai kitos, bet tai, ką pamačiau šiame seriale ir sezone, bijau, kad ilgai nerasiu nieko panašaus serialuose ir mano reikalavimai išaugo kur kas labiau nei buvo prieš tai.

Nuoroda į IMDb. 

Viena smagiausių šio sezonų scenų, nuo psichotropinių vaistų ir elektros šoko išniekinti "bepročiai" regi tokius vaizdus ir įsivaizduoja esą "žvaigždėmis".

Viena labiausiai įgrisusių beprotnamių dainų buvo "Dominique", kuri sukdavosi bendrajame kambaryje nuo ryto iki vakaro. Pasiklausykime:

Trumpas šio sezono anonsas:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Elžbieta" / "Elizabeth"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti kino juosta „Elžbieta“ (angl. Elizabeth) (1998), kuri vėl manyje sužadino didžiules simpatijas kostiuminėms-istorinėms dramoms. Prieš beveik ketvertą metų teko matyt šio filmo savotišką tęsinį „Elžbieta. Aukso amžius“ (2007), abu filmus režisavo Shekhar Kapur ir abejose juostose nusifilmavo garsioji ir puikioji aktorė Cate Blanchett, pastaroji su abejomis juostomis iškovojo du „Oskaro“ nominacijas, gavo ne vieną rimtą kino apdovanojimą. Nors antroji juostos dalis apie Elžbieta kritikų yra pripažinta šiek tiek prastesnė, bet abi dalys pakankamai, mano nuomone, puikios.

Žinoma ši „Elžbieta“ kur kas įdomesnė savo istorine medžiaga. Jeigu dar nematėte filmo „Karalienės sesuo“, tai pravartu pažiūrėti, kad susidėliotų visa Anglijos monarchijos mozaika į vientisą ir gana sudėtingą giminių, ryšių ir meilužių portretą. Elžbieta visą gyvenimą praleido to meto „užmiestyje“, kol galiausiai įsiplieskus protestantų ir katalikų karams dėl valdžios ir įsiviešpatavimo, Elžbieta buvo pavadinta į rūmus tapti naująja Anglijos karaliene. Jaunoji monarchijos galva, naivi, romantiška ir neužgrūdinta tampa rūmų intrigantų žaidimų figūra, kol galiausiai pamažu ateina Elžbietos skaudus subrendimas. Nors ši juosta nepasakoja apie Elžbietos visuotinius pasiekimus – tai daro „Elžbieta. Aukso amžius“, bet labai intensyviai, įtikinamai su ugnele papasakoja apie dvasinius karalienės virsmus, puikiai nupasakoja kontekstą, to meto terpę, kuri lėmė sutemas prieš aušrą. Aišku, čia esama naivumo, meilės ir atsisakymo, disciplinos ir atsakomybės įgijimo kartu su galia.

Puikus istorinis kontekstas, charakterio virsmai, kurį perteikė Cate Blanchett. Manau, kad viena iš stipresnių istorinių dramų, kuriai pavyko nebanaliai, neužtęsiant, su intriga papasakoti, kad vienu metu pajustume ir malonumą, ir gero, kokybiško kino skonį. Esu sužavėtas Cate Blanchett ir apskritai šiuo filmu, kurią turi pamatyti tikriausiai visi pradedantieji kinomanai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Wolfgang Amadeus Mozart "Eine kleine nachtmusik movt 1"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti – na, pristatyti jau klasikos tikrai nereikia, bet veikiau derėtų priminti ir pasidalyti vienu nuostabiausiu, bent jau man, Mozart‘o kūriniu, kuris turi ne itin simpatingą pavadinimą lietuviškoms ausims „Eine Kleine Nachtmusik Movt 1“. Mozat‘as šį kūrinį sukūrė 1787 metais – smuikui, altui ir violončelei, taigi orkestrui, nors muzika atliekama dažniausiai styginių instrumentų orkestro, bet per kelis šimtus metų muzika tapo tokia populiari, kad ją imta taikyti visokiausiomis formomis ir atlikti visokiausiais instrumentais.

Mano akimis jis yra neabejotinas šedevras, o Mozart‘as stoja į tas genijaus gretas, kurio klausytis labai smagu ir gera, jo muzika žaisminga, jaunatviška ir maloni, ji nėra toks sunki kaip Vagneris, ne tokia aistringa kaip Bizet, ne tokia dramatiškai subtili kaip Bethoven‘as ir ne tokia švelni kaip Vivaldis. Jo muzika yra kaip jaunystė, būtent taip pavadinčiau vizitine Mozat‘o kortele tapusį kūrinį, kuriuo noriu su jumis pasidalyti. „Eine Kleine Nachtmusik Movt 1“ man patinka klausytis atsipalaidavimui, pasimėgavimui, o ypatingai šiomis šaltomis sausio dienomis, nes daina tiesiog trykšte trykšta pavasariu, atgimimu, užgimimu ir kuo tik norite, kas tik gyva. Taip, taip nepaprastai gyva muzika, kurią sunkoka apsakyti, todėl pasiklausome.

Smuiko versija:

Pianino versija:

Orkestro versija:

Elektroninės gitaros su pritariamaisiais šiuolaikinė rock versija:

Jūsų Maištinga Siela