Filmas: "Iš tamsos" / "Out in the Dark" / עלטה

Sveiki, 

Šįkart norėčiau trumpai pakomentuoti kino filmą „Iš tamsos“ (angl. Out in the Dark) (2012). Tai hebrajų kalba pastatytas vaidybinis filmas, kuris neišvengia aštrių politizuotų diskusijų iš skirtingų žiūros taškų. Tarp politinių sienų, šeimos žydiškų tradicijų ir vakarietiškos kultūros atsidūrę du vyrukai pradeda susitikinėti, tačiau pagrindinis vaikėjas, o tiksliau – jo brolis yra įsitraukęs į pavojingą politizuotą korumpuotą grupę, kuri toli gražu ne tik kad nepalanki homoseksualams, bet apskritai visiems, kurie nesilaiko senų tradicinių normų.

LGBT politika, temos ir situacija Izraelyje ir Palestinoje daugiau ar mažiau žinoma, nes mus per filmų festivalius ir įvairiais takeliais ateina kino juostos – dokumentika, vaidybiniai filmai, todėl jų kontekste šis filmas, švelniai tariant, man pasirodė nuobodokas. Žinoma, jis ganėtinai neprastas, turi neprastą režisūrą, bet ta tamsuma, prieblandos, slėpynės, absurdiškos „šeimos garbės“ ir „šeimos gėdos“, kurios, aišku realiame gyvenime ypač niokoja žmogų, yra skaudžios, bet filme man jos nesukėlė jokios reakcijos, išskyrus susierzinimą. Filmas niūrus, tamsus, vietomis brutalus tiek fiziškai, tiek politiškai. Pagrindinių veikėjų meilės istorija neišvystyta, o finalas jau absorbuoja grandiozinį pasiaukojimo ir atsidavimo atomazgą, kuri nepateisina santykių vaizdavimo plotmės.

Kino kritikai visgi filmą įvertino ganėtinai gerai. Žinoma, tai įtakos turi nemažai pati Izraelio žemė, socialinė ir politinė filmo atmosfera, bet man asmeniškai kažko labai trūko, nepajutau dramos, nors jos ir esama. Gal buvau tiesiog pavargęs ir, kaip sakant, pamačiau filmą ne vietoj ir ne laiku. Bet kokiu atveju filmas turėtų daugiau ar mažiau patikti LGBT žmonėms, tiems, kurie domisi žmogaus seksualinėmis tapatybėmis, Izraeliu, jo politika ir pan.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Rufus Wainwright "Going to a Town"

Sveiki,

Šios dienos daina vis dar nemirusi „Maištingos sielos“ rubrika. Šįkart noriu pristatyti ir pasidalinti kanadiečių-amerikiečių dainų kūrėjo ir atlikėjo Rufus Wainwright (g. 1973) daina. Šis atlikėjas per savo dainininko karjerą jau išleido septynis studijinius albumus. Jis nėra sulaukęs pasaulinio lygio populiarumo dėl savo specifinės muzikos, bet turi gausų savo rato klausytojų, kuria savitą muziką, todėl jo dainos neretai skamba nekomercinio kino garso takeliuose.

Daina, kurią noriu pristatyti, vadinasi „Going to a Town“ pasirodė 2007 m. ir tapo jo penktojo solo albumo pirmuoju singlu. Singlas negali pasigirti įvairiais top‘ais, bet tai viena ryškesnių šio atlikėjų dainų ir tikriausiai vienas geriausiai žinomų kūrinių. Asmeniškai šią jo puikią dainą pastebėjau žiūrėdamas Xavier Dolan filmą „Tomas atvyko į kaimą“ ir tiesiog nebegalėjau atsispirti puikiam tembrui, melodijai ir viskam, ką galima atrasti šioje dainoje. Tai specifinė daina, kuri tik ir patiks gal ne visiems, bet tiems, kuriems patiks, tai gali būti nuostabi dovana jūsų Playlist‘ui.

Pasiklausykite ir pažiūrėkite vaizdo klipą:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tomas atvyko į kaimą" / "Tom à la ferme"

Sveiki,

Kanadiečių-prancūzų režisierius ir aktorius Xavier Dolan nuo debiutinio filmo „Aš nužudžiau savo motiną“ (2009) beveik kasmet Kanų festivaliui paruošia po intriguojantį filmą, tikriausiai banaliai pasikartosiu, kad šis labai jaunas režisierius laikomas tiesiog šiuolaikiniu kino genijumi ir potencialiu antruoju F. Ozon‘u. Jo filmas „Tomas atvyko į kaimą“ (pranc. Tom a la ferme) (2013) – tai jau mano ketvirtas ilgametražis jo pamatytas filmas ir galiu pasakyti, kad šis režisierius vis dar moka mane nustebinti, intriguoti ir apskritai leidžia mėgautis filmu kaip kūriniu.

„Tomas atvyko į kaimą“ – tai tikriausiai ryškus apskritai šio režisieriaus kūrybinis kino lūžis. Po jo jis sukūrė dar geriau vertinamą filmą „Mamytė“ (2014), kurį šį pavasarį ketina rodyti „Kino pavasaris“ ir jau repertuare užregistruota, kad režisierius pagaliau patraukė į anglikoniškąjį kiną ir susikvietė labai ryškius Holivudo aktorius ir kurs naują savo kino karjeros etapą. Na, o „Tomas atvyko į kaimą“ skiriasi nuo kitų X. Dolan filmų tuo, kad jis atsisakė dalies saldumo ir lyriškumo, kurį matėme „Įsivaizduojamos meilės“, autobiografiškumo „Aš nužudžiau savo motiną“, translytiškumo „Bet kokiu atveju Laurencijus“... Ir vis tiek tai gana brutalus psichologinis filmas, su sunkiai paaiškinamomis, bet visgi įdomiai paaiškinamais personažų sprendimais, esama keistai intriguojančių sadomazochistinių elementų, bet bene labiausiai žiūrovo jusles dirgina Tomo ir jo mirusio vaikino brolio santykiai, kurie pavojingai banguoja nuo įtemtos homoerotikos iki smurtinių, subordinuotų neaiškių santykių. Klausimas: kas visgi laiko Tomą tame kaime šalia gyvybei pavojingo žmogaus? Vaikino atminimas, kad jo brolis panašaus balso, kvapo? Kokios šio būvimo ir „pasitenkinimo“ taisyklės? Neįtikėtai viskas sustimuliuota ir kartu neatrodo viskas ištęsta kaip labai ilgame filme „Bet kokiu atveju Laurencijus“.

Kaip visada pasakysiu, kad X. Dolan kuria įtampą, mėgsta stambiu planu rodyti veikėjus ir veiksmus mistifikuoti, uždėti kažkokį sunkiai nulaužiamą socialinį-psichologinį kodą. Aišku, nuo to filmą žiūrėti tik įdomiau ir skųstis tikrai nėra dėl ko. Smagu, kad režisierius lyg ir tęsia savo temas, bet rodo ryškų poslinkį, kad nori evoliucionuoti, atrasti naujas formas, naujas jam rūpimų klausimų nagrinėjimo nišas. Įtaigus, įdomus, skoningas su puikiu garso takeliu, kuriam skiriama kaip visada daug dėmesio, filmas „Tomas atvyko į kaimą“. Man labai patiko kaip ir paties X. Dolano scenarijus ir vaidyba.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaizduotės žaidimas" / "The Imitation Game"

Sveiki, kino žiūrovai ir puslapio skaitytojai,

Su filmu „Visko teorija“ įžengiau į „oskarinių“ filmų peržiūras, kurios jau antru seansu mane labai nustebino gerąja to žodžio prasme. Filmas „Vaizduotės žaidimas“ (angl. The Imitation Game) (2014) – tai antroji britų biografinė drama apie mokslo genijų per 2014 metus. Biografinės dramos kaip visada „ant bangos“ ir po „Visko teorijos“, šis filmas dar labiau mane nustebino ir, tiesą sakant, pakerėjo. 

Tai pirmasis norvegų režisieriaus Morten Tyldum matytas filmas su bene garsiausiais britų aktoriais. Pradėsiu galbūt visų pirma nuo liaupsių – puikiai parinkta medžiaga, puikus scenarijus, atmosfera, vaidyba, įdomi žmogaus charakteristika, intriguojanti biografija ir faktai, faktai, faktai, kurie filmo pabaigoje sukala paskutines vinis į žiūrovo emocinį karstą. Aišku, didžiausios mano pagyros aktoriui Benedict Cumberbatch, kuris šiame filme buvo tikrų tikriausias stebuklas – plieninė organika, charakterio subtilumai, fizinė ir dvasinė energetika, stoiškumas. Aišku, pati Alan Turing asmenybė savaime duoda labai daug medžiagos ir žavesio – užslaptintas mokslo genijus, sutrumpinęs Antrąjį pasaulinį karą dviem metams, išgelbėjęs milijonus gyvybių, galgi net visą Pasaulį nuo Hitlerio beprotybės, nulaužęs Enigmos kodą. Ir tuo pačiu filme jo asmeninis gyvenimas gana komplikuotas – jis neturi draugų, yra homoseksualus, tiesmukas, turi daug bendravimo kompleksų. Šiek tiek netgi šokiruoja seksualinė tapatybė, kuri dar A. Turingui esant gyvam, visuomenėje buvo suvokiama kaip nusikalstamas dalykas, todėl veikėjas patrauktas teisman, jam vietoj kalėjimo skiriama cheminė kastracija, kuri palaužia veikėją visomis prasmėmis ir priveda iki savižudybės...

Kadras iš filmo "Vaizduotės žaidimas".

Tokia ta mūsų XX amžiaus genijų dalis – daugelis homoseksualai, niekinami, įžeidinėjami, o nepaisant jų tapatybės, dėl jų pastangų gi šiandienos pasaulis yra toks, koks yra ir kažin, kaip atrodytų viskas, jeigu savu laiku A. Turing nebūtų realizavęs savų idėjų... Antro plano aktoriai Keira Knightley atrodė gerai, išties gerai, jos harmoningas būvimas itin pasitarnavo enigmos kodo laužymui, ji atrodė kaip visada nepaprastai žavi ir gal net kiek per graži, palyginus su realiąja Joan Clarke, bet gi negalima nuolat jos kaltinti būvimo pernelyg gražiai, aktorė turi parako ir, atrodo, šįkart kritikai nuo jos nenusigręžė ir po filmų „Puikybė ir prietarai“ bei „Atpirkimas“ aktorė vėl sulaukė pripažinimo, nors, sakyčiau, ji kur kas man įspūdingiau pasirodė filme „Pavojingas metodas“. Smagu vėl sutikti antrajame plane puikųjį Matthew Goode – labai mėgstu jo būvimą kine, jis kažkoks talismanas, skleidžiantis įdomiai patrauklią energetiką, todėl jį kaip aktorių labai lengva įsiminti.

Apskritai galiu pasakyti, kad tai įspūdingas filmas. Patiko kiek labiau nei „Visko teorija“, bet anas filmas labai geras ir vertas akies. Šiaip esu sužavėtas kaip po filmo „Nuostabus protas“ (2001). Gal ir iš tikrųjų genijais gimstama ir jie sunkiai pritampa prie mūsų visuomenėje, todėl yra nuolat ujami ir mušami už savo kitoniškumą? Paradoksaliausia, kad jie pasitarnauja visuomenės labui kur kas labiau nei tas, kuris yra vidutinis agresorius. 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela

Aktorės Uma Thurman trumpametražiai filmai: "The Gift", "Jump", "The Mundane Goddess"

Sveiki, kino žiūrovai,

Paskutiniu metu labai laukiu naujų filmų su Uma Thurman, kurios pasirodymas L. von Triero filme „Nimfomanė“ tiesiog nepaliko jokių abejonių, kad aktorė yra pasiekusi puikią formą, kad sukurtų išties puikų pagrindinį vaidmenį kine, bet asmeninio gyvenimo tragedijos – skyrybos, teismai dėl globos, apkalbos esant naująja Q. Tarantino mylimoji, motinystė tikriausiai leido atsiplėšti nuo karjeros ir paradyti pauzę. 

Nepaisant pauzės, Uma susidomėjo trumpametražių filmų vaidyba. Aišku, kol kas tai tik laikina, bet, kaip ji pati teigė, labai įdomus tarpsnis jos kaip aktorės karjeroje. IMDb jau keleri metai numatomi jos būsimi vaidmenys biografinėje dramoje „Anita“ ir „Nužudyti Bilą III“, tačiau šie projektai gali niekada ir nepasirodyti, nes aktoriai gali atmesti nepatvirtintus projektus ar negavus jiems finansavimo. 

Kad ir kaip ten bebūtų Uma Thurman puiki aktorė, todėl noriu pasidalyti peržiūrėtais jos trimis trumpo metražo darbais, kurie internete sulaukė gana nemažo susidomėjimo. Galiu pasakyti, kad Uma juose atrodo pritrenkiančiai, todėl pasižiūrėkime:

Trumpo metražo filmas „The Gift“ (liet. Dovana):

Trumpo metražo filmas „Jump“ (liet. Šuolis):

Trumpo metražo filmas „The Mundane Goddess“ (liet. Kasdienybės deivė):

Jūsų Maištinga Siela