Filmas: "Vyrai" / "Men"

 

Sveiki,

Pro Lietuvos kino teatrus praūžęs siaubo trileris „Vyrai“ (angl. Men) (2022) sulaukė, kaip ir visame pasaulyje, itin prieštaringų vertinimų, tad nusprendžiau pasižiūrėti ir pasidalyti savo įspūdžiais. Giliamintės analizės nesitikėkite, nes, jeigu patys matėte filmą, suprantate, kad čia tiesaus kelio į vieną prasmę nėra, o tai, be jokios abejonės, yra bent jau neprasto filmo bruožas.

Šiaip istorija dvelkia mažu biudžetu, tačiau kokybės ir įdomumo klausimas yra kitas, nes kino istorijoje turime nemažai daug filmų, kurie sukurti už keliolika tūkstančių dolerių tapo tokie garsūs ir žinomi, kad juos žiūrime metai iš metų. Filmas „Vyrai“ iš tikrųjų pasakoja apie moterį, kuri patyrė itin sunkų išsiskyrimą, kai jos buvęs mylimasis nusižudė jos pačios akivaizdoje, nes ji prisipažino, kad nebegali gyventi santuokoje, nes yra, kaip visi supratome, lesbietė. Gydydamasi sielos žaizdas ji įsinuomoja atokų provincijos dvarą ir ten vienui viena leidžia laiką, sutikdama itin keistus vyrus, kurie primena maniakus, kol galiausiai ją pradeda persekioti nuogalius ir viskas tampa taip tamsu ir nepaaiškinama, kad darosi mažų mažiausiai keista: ar tai moters galvoje, o gal tai narkotikų apsvaigintosios kliedesiai? Kėliau ir kitokių versijų...

Visgi ši siaubo istorija atitinka jau prieš penkerius (o gal ir seniau) užgimusią naują siaubo kino požanrinį siaubo atšaką t. y. suvelti viską taip, kad viskas nebūtų iki galo aišku. Tokiems filmas, kaip, beje, ir šiam, būdinga psichodelinė maišatis, religinių-biblinių simbolikų gausa, mitologija, sumišęs protas, lyčių priešprieša, socialiniai vaidmenys ir tam tikras mindfuck galvosūkis. Tokie filmai kaip „Paveldėtas“, „Saulės kultas“, „Motina“ ir kt. davė peno kurti tokio siaubo žanro kiną. Laiko klausimas, kada jis atsibos ir taps štampinio kino pagrindu kaip, pavyzdžiui, po „Bleiro raganos“ šiuo metu išsikvėpęs kameros naudojimo efektas. Filmas „Vyrai“ visa tai turi. Gilinantis į filmo prasmių ištakos siejasi su LGBTQ ir feministinių prieskonių ištakomis. Čia taip pat veikia uždrausto Rojaus vaisiaus simbolika, proto ir haliucinacijos žaidimai, tad tokie filmai reikalauja ir šiokio tokio išsilavinimo, kad tuos simbolius pamatytume. Tiesą sakant, man tokie filmai kol kas patinka ir aš su malonumu pažiūrėjau „Vyrus“. Belieka pridurti, kad viena įspūdingiausių filmų pabaigų – tam tikrą reinkarnacijos parabolę kartojantys atgimstantys vyrų kūnai, sumišę su krikščionybės ir senovės druidų mitologija padovanoja ganėtinai neblogai atperkantį šlykštoką reginį, nuo kurio, bent jau aš, neatitraukiau akių.

Man suprantama, kodėl šis filmas daug kam nepatiko, nes jis suvelia smegenis į vilnos gniutulą, čia reikia įskaityti simboliką ir prasmes, atsakymai nepateikiami iš anksto ir tai yra gero kino žiūrovų receptorius dirginti triukas, kuriam nesunku pasiduoti.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Juodasis veidrodis" / "Black Mirror" (1 sezonas / season 1)

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniu metu aptikau serialą „Juodasis veidrodis“ (angl. Black mirror), kurį sėdausi taip smagiai žiūrėti ir taip tikėjausi nesikamuodamas pažiūrėti pirmąjį sezoną, kad net aiktelėjau, kai pamačiau, jog viso labo pirmąjį sezoną sudaro tik trys serijos! Praktiškai nėra ko žiūrėti laiko atžvilgiu, bet nepaisant to, serialas pakankamai įdomus ir verčiantis mąstyti vartotojišką ir prie sistemos prisitaikiusį žmogų.

Kadangi serijų nebuvo daug, trumpai aptarsiu visas tris.

Pirmoji serija „Nacionalinis himnas“.

Pirmoji serija užkabina savo „Kortų namelį“ primenančia įtampa. Vienoje serijoje papasakota šalies premjero pasidulkinimas su kiaule per visas žiniasklaidos transliavimo priemones istorija. Ir vardan ko? Vardan princesės Siuzanos gyvybės išsaugojimo, kuri yra paimta įkaite. Iš esmės pirmoji serija jau ir brėžia viso sezono aiškias juodojo veidrodžio metaforas – prisitaikėliškos visuomenės, kuri trokšta valdžios ir galios, tačiau ji sukuriama žmones gniuždančiais būdais. Pažeminti šitaip šalies premjerą – daugiau nei aštri idėja, tai tarsi visuomenės iškreipto veidrodžio simbolis. Pasikrušęs su kiaule premjeras ne tik išsaugo postą, bet dar tampa ir šalies didvyriu.

Antroji serija „Penkiolika milijonų nuopelnų“.

Tai mėgstamiausia mano šio sezono serija, kuri pasakoja distopinę pasakojimą apie mūsų netolimą ateitį, kada žmonės tampa visuomenės vergais ir savo primestų svajonių įkaitais. Visi minantys dviračius renka gyvenimo taškus ir trokšta patekti į TV šou, panašų į X faktorių ir pagaliau tapti žvaigžde. Netrunka žiūrovas „pagauti“ šio iškreipto, netikro žmogiškumo sistemą, paremta žmogaus žlugdymu prasmę. Mano asmenine nuomone, šioje serijoje puikiai pasirodė filmo „Get Out“ žvaigždė Daniel Kaluuya.

Trečioji serija „Visa tavo istorija“.

Tikriausiai prastesnė serija, nors idėja ir gera – implantas leidžia atsukti praeities įvykius ir juos regėti tarsi filmą. Tokia galia žmogų praturtina atminties galiomis, tačiau galiausiai pati galia atsigręžia prieš žmogų – jis sunaikina santykius. Galima tik diskutuoti: ar gerai, kad tokiomis priemonės atskleidžiama tiesa, ar geriau gyventi melu grįstoje santuokoje. Kuo ši serija pasirodė silpnesnė už pirmąsias dvi? Gal dėl to, kad anos buvo šiek tiek globalesnės, o šioji pernelyg padvelkė myliu-noriu-negaliu muilo operos tendencijomis. Nepaisant visko, scenarijus vis tiek neprastas. 

Televizijos kampanija Netflix įsigijo teisę toliau tęsti šio serialo tęsinius nuo trečiojo sezono -padaugėjo ir serijų. Manau, kad dar grįšiu prie šio serialo ir pagriebsiu antrąjį sezoną. Tokie sveiko proto ir verčiantys kritiškai žvelgti į mūsų civilizacijos paradoksus, man iš tikrųjų patinka.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vaizduotės žaidimas" / "The Imitation Game"

Sveiki, kino žiūrovai ir puslapio skaitytojai,

Su filmu „Visko teorija“ įžengiau į „oskarinių“ filmų peržiūras, kurios jau antru seansu mane labai nustebino gerąja to žodžio prasme. Filmas „Vaizduotės žaidimas“ (angl. The Imitation Game) (2014) – tai antroji britų biografinė drama apie mokslo genijų per 2014 metus. Biografinės dramos kaip visada „ant bangos“ ir po „Visko teorijos“, šis filmas dar labiau mane nustebino ir, tiesą sakant, pakerėjo. 

Tai pirmasis norvegų režisieriaus Morten Tyldum matytas filmas su bene garsiausiais britų aktoriais. Pradėsiu galbūt visų pirma nuo liaupsių – puikiai parinkta medžiaga, puikus scenarijus, atmosfera, vaidyba, įdomi žmogaus charakteristika, intriguojanti biografija ir faktai, faktai, faktai, kurie filmo pabaigoje sukala paskutines vinis į žiūrovo emocinį karstą. Aišku, didžiausios mano pagyros aktoriui Benedict Cumberbatch, kuris šiame filme buvo tikrų tikriausias stebuklas – plieninė organika, charakterio subtilumai, fizinė ir dvasinė energetika, stoiškumas. Aišku, pati Alan Turing asmenybė savaime duoda labai daug medžiagos ir žavesio – užslaptintas mokslo genijus, sutrumpinęs Antrąjį pasaulinį karą dviem metams, išgelbėjęs milijonus gyvybių, galgi net visą Pasaulį nuo Hitlerio beprotybės, nulaužęs Enigmos kodą. Ir tuo pačiu filme jo asmeninis gyvenimas gana komplikuotas – jis neturi draugų, yra homoseksualus, tiesmukas, turi daug bendravimo kompleksų. Šiek tiek netgi šokiruoja seksualinė tapatybė, kuri dar A. Turingui esant gyvam, visuomenėje buvo suvokiama kaip nusikalstamas dalykas, todėl veikėjas patrauktas teisman, jam vietoj kalėjimo skiriama cheminė kastracija, kuri palaužia veikėją visomis prasmėmis ir priveda iki savižudybės...

Kadras iš filmo "Vaizduotės žaidimas".

Tokia ta mūsų XX amžiaus genijų dalis – daugelis homoseksualai, niekinami, įžeidinėjami, o nepaisant jų tapatybės, dėl jų pastangų gi šiandienos pasaulis yra toks, koks yra ir kažin, kaip atrodytų viskas, jeigu savu laiku A. Turing nebūtų realizavęs savų idėjų... Antro plano aktoriai Keira Knightley atrodė gerai, išties gerai, jos harmoningas būvimas itin pasitarnavo enigmos kodo laužymui, ji atrodė kaip visada nepaprastai žavi ir gal net kiek per graži, palyginus su realiąja Joan Clarke, bet gi negalima nuolat jos kaltinti būvimo pernelyg gražiai, aktorė turi parako ir, atrodo, šįkart kritikai nuo jos nenusigręžė ir po filmų „Puikybė ir prietarai“ bei „Atpirkimas“ aktorė vėl sulaukė pripažinimo, nors, sakyčiau, ji kur kas man įspūdingiau pasirodė filme „Pavojingas metodas“. Smagu vėl sutikti antrajame plane puikųjį Matthew Goode – labai mėgstu jo būvimą kine, jis kažkoks talismanas, skleidžiantis įdomiai patrauklią energetiką, todėl jį kaip aktorių labai lengva įsiminti.

Apskritai galiu pasakyti, kad tai įspūdingas filmas. Patiko kiek labiau nei „Visko teorija“, bet anas filmas labai geras ir vertas akies. Šiaip esu sužavėtas kaip po filmo „Nuostabus protas“ (2001). Gal ir iš tikrųjų genijais gimstama ir jie sunkiai pritampa prie mūsų visuomenėje, todėl yra nuolat ujami ir mušami už savo kitoniškumą? Paradoksaliausia, kad jie pasitarnauja visuomenės labui kur kas labiau nei tas, kuris yra vidutinis agresorius. 

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 8.2

Jūsų Maištinga Siela