Sveiki, mieli skaitytojai
ir istorijų gerbėjai.
Pamačiau šias ūkanomis aptrauktas nuotraukas iš Prahos
ir negalėjau nepadaryti šio įrašo. Prieš kokį dešimtmetį man teko pereiti
Čekijos sostinėje esantį Karalių tiltą. Galbūt ateityje dar teks kada pakartoti.
Šiame įraše dalijuosi, kuo šis Karolio tiltas yra svarbus ne tik čekams, ne tik
pačiai Prahai, bet ir apskritai Centrinei Europai ir galų gale visai Europai.
Karolio tiltas
Prahoje yra vienas seniausių ir įspūdingiausių inžinerijos bei architektūros
šedevrų Vidurio Europoje, nutiestas per Vltavos upę. Šio istorinio statinio
statybos prasidėjo dar XIV amžiuje, tiksliau 1357 metais, kai Čekijos karalius
ir Šventosios Romos imperatorius Karolis IV padėjo kertinį tilto akmenį.
Statybos darbams vadovavo žinomas architektai ir statybininkai, o pagrindiniu
projekto autoriaus meistru vėliau tapo Petras Parleris. Oficialiai šis
tiltas buvo baigtas statyti tik XV amžiaus pradžioje, o per šimtmečius jis ne
kartą nukentėjo nuo didelių potvynių, tačiau visuomet buvo atstatomas.
Įdomus ir tikslus istorinis faktas yra tai, kad
Karolio IV dvaro astrologai ir numerologai parinko itin specifinį statybos
pradžios laiką – 1357 metų liepos 9 dieną 5 valandą 31 minutę. Šis skaitmeninis
palindromas (1-3-5-7-9-7-5-3-1) turėjo suteikti tiltui mistinės apsaugos ir
tvirtumo per amžius. Be to, garsi viduramžių legenda teigia, kad skiedinio
mišiniui sustiprinti į jį buvo maišomi kiaušiniai, todėl statinys išliko toks
neįtikėtinai tvirtas. Nors tiltas per šimtmečius patyrė daugybę rekonstrukcijų,
jį reguliariai niokojo ledonešiai bei karo veiksmai, jo originali gotikinė
struktūra, atraminės arkos ir senosios dalies fragmentai išliko iki šių dienų
kaip UNESCO paveldo dalis.
Viena ryškiausių Karolio tilto puošmenų yra unikali
barokinių skulptūrų ir skulptūrinių grupių alėja, nusidriekusi abiejose tilto
pusėse. Šios skulptūros, kurių dauguma buvo sukurtos XVII amžiaus pabaigoje ir
XVIII amžiaus pradžioje žymių baroko meistrų, vaizduoja įvairius šventuosius ir
religinius siužetus, o garsiausia iš jų – Šventojo Jono Nepomuko statula, prie
kurios lankytojai iki šiol liečia metalines plokštes tikėdamiesi sėkmės. Pats
tiltas ir skulptūros yra sumūryti iš vietinio smiltainio, kuris suteikia
statiniui charakteringą šiltą gelsvą atspalvį ir puikiai dera su Prahos
senamiesčio architektūra.
Šis tiltas turi milžinišką simbolinę, kultūrinę ir
strateginę reikšmę Čekijos sostinei, nes ilgus amžius jis buvo vienintelis
tiltas, sujungiantis abipus Vltavos upės išsidėsčiusius Prahos rajonus ir buvęs
pagrindine prekybos bei karališkųjų procesijų arterija. Karolio tiltu
važiuodavo karaliai savo karūnavimo kelionėje, vadinamu Karališkuoju keliu,
kuris veda iš Senamiesčio per tiltą link didingo Prahos pilies komplekso ir šv.
Vito katedros. Šiandien tiltas veikia kaip išimtinai pėsčiųjų zona, kurioje
verda kultūrinis gyvenimas, gausu gatvės muzikantų, menininkų ir turistų.
Ilgą amžių istoriją ir mistinę dvasią turintį tiltą
gaubia daugybė legendų, tarp kurių populiariausi pasakojimai apie statytojo ir
velnio sudarytas sutartis bei paslaptingus vaiduoklius, saugančius tiltą
naktimis. Pavadinimas „Karolio tiltas“ jam buvo suteiktas pagerbiant jo
fundatorių karalių Karolį IV, nors iki tol jis tiesiog vadinosi Akmeniniu tiltu
arba Prahos tiltu. Šis išskirtinis statinys ne tik sujungia du svarbius miesto
krantus, bet ir jungia epochas, išsaugodamas viduramžių dvasią moderniosios
Prahos širdyje.
Maištinga Siela