Naujoji Akmenė. Naujosios Akmenės herbas: istorija, kas pavaizduota, simboliai, reikšmė, heraldika, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Naujosios Akmenės herbas yra giliai įsišaknijęs miesto pramoninėje istorijoje, kuri prasidėjo XX amžiuje. Herbo skydas perkirstas į du laukus: viršutinėje sidabrinėje galvoje yra du raudoni sukryžiuoti kirtikliai, o pagrindiniame juodame lauke pavaizduotas raudonas ugnies ratas su auksiniais liepsnos liežuviais. Šie simboliai tiesiogiai atspindi Naujosios Akmenės atsiradimo istoriją ir jos glaudų ryšį su statybinių medžiagų gamyba. Kirtikliai simbolizuoja senąją kalnakasybą ir klinčių gavybą, kuri tapo pagrindine žaliava cemento gamybai. Tuo tarpu ugnies ratas primena pagrindinį miesto atsiradimo ir klestėjimo šaltinį – cemento gamyklą.

 

Herbo kūrimo istorija, kaip ir daugelio kitų Lietuvos miestų, yra kupina iššūkių. Pirmieji bandymai sukurti herbą buvo dar 1969–1970 m., kai buvo siūloma pavaizduoti kelnes (mūrininkų įrankį) su žvaigždute, tačiau šis projektas buvo sustabdytas dėl politinių aplinkybių. Prieš tris dešimtmečius sugrįžus prie idėjos, nuspręsta atsisakyti ankstesnių motyvų ir ieškoti naujų, labiau atspindinčių miesto specifiką. Dailininkas Arvydas Každailis sukūrė keletą variantų, iš kurių, pritarus vietos gyventojams, buvo pasirinktas variantas su kirtikliais ir ugnies ratu. Šį herbo etaloną 1998 m. balandžio 9 d. aprobavo Lietuvos heraldikos komisija, o tų pačių metų gruodžio 16 d. Akmenės rajono taryba nusprendė patvirtinti jį kaip oficialų rajono ir Naujosios Akmenės miesto herbą.

2012 metais, tęsiant Lietuvos miestų herbų įamžinimo tradiciją, buvo išleistas pašto ženklas su Naujosios Akmenės herbu. Šis pašto ženklas, atspindintis miesto pramoninę tapatybę ir energiją, tapo ne tik filateliniu leidiniu, bet ir simboliniu būdu paminėti Naujosios Akmenės istoriją. Jis padėjo plačiajai visuomenei geriau pažinti šį kraštą, kurio gyvenimas neatsiejamas nuo cemento gamybos, ir pabrėžė jo unikalų vaidmenį šalies pramonės ir ekonomikos istorijoje.

 

Maištinga Siela