Vilnius. Vilniaus herbas: istorija, reikšmė ir prasmė, kas pavaizduota, heraldika pašto ženklas

 Sveiki,

 

Vilniaus herbas – tai išskirtinis miesto tapatybės simbolis, glaudžiai susijęs su krikščioniškos ir vakarietiškos kultūros ištakomis Lietuvoje. Herbinio skydo raudoname lauke pavaizduotas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis per upę, nešantis ant peties kūdikėlį Jėzų. Šventojo rankose – auksinis medis su dvigubu kryžiumi viršūnėje, o Jėzus laiko valdžios simbolį. Ši simbolika atspindi ne tik krikščioniškas šaknis, bet ir Vilniaus, kaip krikščionybės nešėjo, vaidmenį Lietuvai priėmus krikštą.

 

Vilniaus herbo ištakos siekia XIV a., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387 m. suteikė miestui Magdeburgo teises, įsteigdamas pirmąją vakarietiško tipo savivaldą. Nors Vilniaus vardas istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo 1323 m., pirmą kartą miesto antspaudo simbolis su šv. Kristoforo atvaizdu rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas 1568 m. Pirmiausia šventasis buvo vaizduojamas su lazda, o vėliau, XVI a., ji buvo pakeista į išrautą medelį, simbolizuojantį naują pradžią. Dvigubas kryžius herbe nurodo į miesto teisių suteikėją – Jogailą. Pasak teologo Petro Skargos, šv. Kristoforas (iš lotynų k. „Christophorus“ – Kristų nešantis) simbolizuoja krikščionybės platinimą.

 

Vilniaus herbo istorija atspindi sudėtingus politinius pokyčius. Po Žygimanto Augusto mirties herbai dažnai keitėsi, o valdovai siekė įtraukti asmeninius herbus. XVIII a. pabaigoje, artėjant Abiejų Tautų Respublikos padalijimui, šv. Kristoforas herbe vaizduotas jau su ietimi, kalaviju ar špaga rankoje, o 1794 m. herbe pirmą kartą pasirodė skydininkai – deivės, laikančios vienybės ir teisingumo simbolius. Po 1795 m. Vilniui tapus Rusijos gubernija, virš šv. Kristoforo herbo atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis. Nikolajus I 1845 m. visiškai panaikino šv. Kristoforo atvaizdą ir suteikė Vilniui naują herbą, kuriame buvo vaizduojamas raitelis su skyde įkomponuotu dvigalviu ereliu.

 

Senasis herbas su šv. Kristoforu buvo grąžintas tik 1920 m., Vilnių okupavus Lenkijai, ir išliko iki 1940 m. Sovietinės okupacijos metais dėl religinio turinio herbas nebuvo patvirtintas ir ilgainiui tapo užmirštas. Šiandieninis Vilniaus herbas, atkurtas po nepriklausomybės atgavimo, buvo patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Šis herbas simbolizuoja istorinę miesto tapatybę ir grįžimą prie senųjų tradicijų.

 

1992 metais 3 milijonų tiražu išleistas Vilniaus herbo pašto ženklas.

 

Maištinga Siela