Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Pykšt pokšt tu
negyvas“ (Bang, bang you‘re dead) (2002 m.). Ilgai maniau, kad tai siaubo
filmas su komedijos elementais, bent jau taip man atrodė iš filmo pavadinimo ir
filmo afišos, tačiau filmas kalba apie mokyklos problemas – mokinių žiaurų
elgesį tarpusavyje ir jo padarinius. Iš esmės filmas manęs niekuo nenustebino,
nes panašių filmų buvau matęs ir anksčiau: „Tarp sienų“, „Klasė“, „Dramblys“.
Jeigu tektų palyginti su estų filmu „Klasė“, kurį mačiau prieš kokius ketverius
metus ir mane sukrėtė, tai šis filmas, mano galva, yra žymiai mažesniame lygyje
pagal psichologinę įtampą. Filme jaučiasi suholivudinimas, pvz. berniukų gaujų „pasitaškinimai“
už mokyklos, alus, stūgavimai, parako statinės, suromantintas paaugliškos
laisvės troškulys... Dievaži, nesakau, kad šito nebūna, tačiau man tai iš filmo
kažką atėmė, estų variantas „Klasė“ yra kur kas reališkesnis, kasdieniškesnis,
įtemptesnis.
Filmas pastatytas „Pykšt pokšt tu negyvas“ pjesės
motyvais, filme kaip tik ji statoma, tačiau pjesė ir kai kurie filmo elementai
yra paimti iš realaus gyvenimo, nuo 1999 metų, pjesė buvo pastatyta daugelyje
Amerikos mokyklų, o pats filmas tapo kaip mokomoji priemonė prieš smurtą
mokykloje, parodant smurto padarinius. Labai džiaugiuosi, kad filmo pabaiga
visgi mane gerokai nustebino, kadangi tikėjausi kruvinos pabaigos, bet išėjo
tokia, sakyčiau, optimistiška, kas kad didaktinė... Filmo kompozicija, struktūra,
stilizacija ir retrospektyvos dailiai susigulė į vieną filmą, tačiau kažkodėl
vis tiek arba man jau su galva nebegerai, ar kas, bet neišgyvenau kartu su
herojais visų tų sukrėtimų. Filmą rekomenduočiau įdiegti į mokyklinę programą
ir rodyti per etikos ir tikybos pamokas, nes kiek žinau, lietuvių mokyklose
tarp mokinių irgi esą žiaurybių.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą