Serialas: "Enfieldo poltergeistas" / "The Enfield Poltergeist" (1 sezonas / season 1)

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu mane traukia detektyviniai ir mistiniai dokumentiniai serialai, kuriuos lengva ir paprasta sužiūrėti dėl pramogos. Kompensacija už daugelį nevykusių arba vidutiniškų siaubo filmų, kuriuos vis dar pažiūriu, tačiau lieka nepasitenkinimo kartėlis: norėtųsi bent jau įtraukties, o dažniausiai pažiūri vien sukandęs dantis, galvodamas, už ką pagirti. Visgi dokumentinis žanras man dar neatsibodęs, priešingai – tiek neblogų ir kokybiškų serialų sukurtų pagal tikrus įvykius, kurie kelia šiurpą, nuostabą. Tiesa, jau su šiuo serialu „Enfieldo poltergeistas“ (angl. The Enfield Poltergeist) (2023), kurį režisavo Jerry Rothwell, pajutau esminį Apple TV+ dokumentinių serialo braižo šabloną ir bijau, kad kuo toliau leisiuosi į skirtingas istorijas, tuo labiau išryškės šis scheminis štrichas. Bet dabar ne apie tai... O apie patį serialą.

 

„Enfieldo poltergeistas“ – tai keturių dalių dokumentinis-vaidybinis serialas. Iškart stebina tai, kad režisierius vadelioja du eiklius žanrinius žirgus, t. y. tiriamąjį žurnalistikos dokumentinį ir vaidybinį, žiūrovams parodomąjį variantą. Išties „Enfieldo poltergeistas“ mecenuojamas ne bet kaip, o pagal nuotraukas ir kadrus, išlikusius įrašus. Serialo kūrėjai iš dalies angaruose atstatė dekoratyvinius namus, vidaus interjerą pagal iš tikrųjų Enfieldo, Žaliosios gatvės, paranormalių reiškinių vietovę.

 

Nusamdyti aktoriai pagal išlikusius 200 valandų juostelinius įrašus bando atkurti anuomet viešai ir garsiai nuskambėjusius įvykius. Istorija pasakoja apie paranormalių reiškinių tyrėjus 1977-1979 m., kurie 18 mėnesių praleido Endielde pas vienišą trijų-keturių (tai iki galo ir nesupratau, kiek ji turėjo vaikų, nes šeima suirusi) vaikų motiną namuose, kuriuose vyksta paranormalūs reiškiniai. Istoriškai žvelgiant, tai geriausiai žmonijos istorijoje išnagrinėtas ir dokumentuotas su visais įrašais ir nuotraukomis vaiduoklių atvejis. Ar jis buvo iš tikrųjų? Apie tai tarsi ir visas serialas... Įdomu, kad sutapo su tuo metu labai populiarių filmų „Poltergeistas“ bei „Egzorcistas“ kino teatruose pasirodymuose. Įdaru, ką?!

 

Kaip jau minėjau, pagrindą sudaro daugiau nei 200 valandų autentiškų garso įrašų iš to laikoatrpio, kuriuos tiesiogiai Hodgsono namuose, Enfielde, tarp 1977 ir 1979 metų, padarė Maurice'as Grosse'as iš Psichikos tyrimų draugijos. Šiuose įrašuose girdimi patys paranormalūs reiškiniai – stiprūs beldimai, stuksenimai ir grandymosi garsai, dažnai pasigirstantys ant sienų ir grindų, taip pat judančių baldų garsai, pavyzdžiui, sunkių komodų ar kėdžių stumdymasis. Svarbiausia ir labiausiai šokiruojanti dalis yra garsus, šiurkštus balsas, kuris, kaip teigė šeima, priklausė mirusiam Billui Wilkinsui, kalbančiam per 11-metę Janet Hodgson; šis balsas ir jos bendravimas su juo yra užfiksuoti įrašuose ir yra vienas iš unikaliausių dokumentuotų šio atvejo aspektų.

 

Be garso įrašų, išlikusi ir kita svarbi dokumentacija. Yra daugybė nuotraukų, darytų tiek profesionalių fotografų, tiek paties Grosse'o ir jo kolegos Guy Lyon Playfair, kuriose užfiksuoti įvairūs įvykiai, įskaitant judančius objektus, keistas pozas, kuriose atsidurdavo Janet, ir, ypač garsiosios, nuotraukos, kuriose Janet atrodo pakilusi nuo žemės (levitacija) arba metama ore. Taip pat išlikę policijos pranešimai iš pirmųjų dienų, kai šeima iškvietė pareigūnus dėl nepaaiškinamų įvykių, ir liudininkų pasakojimai, įskaitant kaimynų, kurie girdėjo garsus ir matė judančius daiktus. Ši autentiška medžiaga, apimanti garso, vizualinius ir rašytinius liudijimus, sudaro unikalų pagrindą, leidžiantį serialui išsamiai nagrinėti vieną labiausiai dokumentuotų ir ginčijamų poltergeisto atvejų istorijoje.

 

Matyt, kad Enfieldo istorija garsi, pagal ją sukurtas ne vienas siaubo filmas (man asmeniškai atsekami „Išvarymas 2“ kai kurie momentai), visgi 4 dalių serialas pasiūlo kitokią šios istorijos perspektyvą. Atkurdami studijoje anuometinius įvykius, besiklausydami įrašų, serialo kūrėjai susirado ir anuometinius gyvus išlikusius įvykių dalyvius, kurie noriai papasakojo savo versijas. Tad įdomu ne tik jų liudijimai, bet ir pasižiūrėti, kaip jie per tiek dešimtmečių pasikeitė.

Originali nuotrauka. Viena garsiausių ir labiausiai diskutuojamų autentiškų Janet Hodgson nuotraukų iš Enfieldo poltergeisto atvejo yra ta, kurioje ji atrodo levituojanti (arba metama) ore virš savo lovos. Šią ikoninę nuotrauką, kartu su serija kitų, užfiksavo laikraščio „Daily Mirror“ fotografas Grahamas Morrisas.

Dar viena originali dokumentinė nuotrauka.

Aktoriai, įkūniję šios keistos šeimos prototipus.

Tikrojo Hodgsonų šeima anuomet, kai vyko tyrimas.

Taip Janet Hodgson atrodo dabar, duodama interviu serialui.

 

Apple TV+ sakyčiau, nebūtų Apple TV+, jeigu neišliptų sausa iš balos. Serialas vėlgi, kaip įprasta, išlaiko tarp tiesos ir melo tam tikrą balansą, nieko primygtinai neteigia ir laikosi konservatyviai neutralios pozicijos, t. y. gali būti, kad anuomet mergaitė Janet Hodgson, kuriai viso labo 1977 tebuvo tik 11 metų, melavo pastorindama gerklinį mirusiojo Bilo Vilkinsono balsą, nes ilgėjusi savo tėvo ir buvo traumuota to meto įvykių (labiausiai šokiravo įrašai apie menstruacijas, apie kurias klasė Bilas, nors iš tikrųjų atrodė, kad pati Janet bando tokiu būdu išsiaiškinti apie savo kūno pokyčius).

 

Tikrasis anų laikų tyrėjas ėmėsi drastiškų priemonių ištirti, ar mergaitė nemeluoja, pvz., jos burną užklijuoti, pripilti vandens ir pan. Iš tikrųjų žiūrint serialas sukuria tiesos ir melo iliuziją, kad galimai mergaitė yra melagė, nors daugelis (įskaitant policiją ir kaimynus) liudijo apie daiktų pakilimus į orą, mėtomus ir ore sklandomus daiktus... Galų gale pati Janet po daugel metų liudija, jog ji tai patyrė iš tikrųjų. Tai ką daro šis serialas? Ar jis pokštauja, papirkinėja veikėjus, kad mums sukurtų dar vieną versiją, ar tiesiog klaidina? Atsakymų, kaip visada, nėra, o klausimų kyla vis daugiau, ar tikrai serialo kūrėjai nuoširdūs su savo žiūrovais. Man tai tokių jausmų ir įtarimų, žinokite, kilo.

 

Antroje serialo dalyje išryškėja pagrindinio šių apsėstų namų tyrėjo Maurice Grosse (1919-2006) istorija, seriale jo istoriją patęs sūnus ir dukra. Pasirodo, jis entuziastingai tyrė ir tikėjo paranormaliais reiškiniais, nes pats 1976 metais buvo netekęs dukters, tad noras tikėti ir racionaliai pasverti Enfildo reiškinius iš tikrųjų tampa pačia dramatiškiausia serialo dalimi (Primena Malderį iš „X-failai“, kuris vis ieškojo dingusios savo sesers). Nemanau, kad serialui svarbu dokumentaliai išnagrinėti tiesą, manau, kad svarbiausia sukurti dramatizmą, perspektyvas ir įvilioti žiūrovą į aklavietę. Kaip visada.

 

Kita vertus, ar ne kiekvieno Apple TV+ serialo toks ir yra uždavinys? Parduoti produkciją. Nenoriu labai kaltinti, nes serialas įtraukus, jį įdomu žiūrėti nuo antros serijos vidurio, kai suvoki, kiek daug absurdiškumų iškyla visoje toje vaiduoklių ir apsėdimo istorijoje. Nemažai daug darbo įdėta, tačiau nepasakyčiau, kad tai pats puikiausias matytas panašaus sukirpimo serialas, tačiau 4 valandos neprailgo ir galiausiai patyriau ir jaudulį, ir smalsumą, ir pasipiktinimą, tad rekomenduoju vienareikšmiškai tiems, kurie dar nenulaižė visos grietinėlės nuo panašiai struktūruotų serialų.

 

Jūsų Maištinga Siela