Sveiki, skaitytojai,
Mėgstu psichologinės įtampos filmus. Nesvarbu ar jie
mokslinės fantastikos, ar absoliučiai draminiai ir buitiniai. Štai neblogai
kino kritikų įvertinta distopine psichologine drama-trileriu vadinama Fleur
Fortune režisuota juosta „Įvertinimas“ (angl. The Assessment)
(2024) gali sukelti prieštaringus jausmus, ypač tiems, kurie prie rimtesnio
tono filmų nėra pratę ir visada stengiasi pažiūrėti ką nors linksmesnio ir
spalvingesnio. Apie ką iš tikrųjų šis įvairių kino žanro elementus talpinantis
filmas yra iš tikrųjų?
Žiūrovas yra nunešamas į tariamą ateities arba
alternatyvų pasaulį po didžiosios apokalipsės, kada žemėje išlikę žmonės
atsitvėrė siena nuo toksiško pasaulio, kuriame, kaip teigiama, jau seniai
viskas išnykę. Gyvendami itin disciplinuotame pasaulyje, kuriame suteikiami
patogūs namai, puikus geriamas vanduo, inovacijomis įrengta buitis, tačiau
kažin kaip veikėjai atrodo šalti, negyvi, netikri, įstrigę traumose ir savo
obsesijose. Aišku, elementaru: jeigu nusižengi taisyklėms, maištauji, burnoji
prieš vyriausybės sprendimus, tave ištrems į toksišką pasaulį ir galėsi ten
mirti, kaip nutiko pagrindinės veikėjos Mios (aktor. E. Olsen) motinai, kuri
laikoma šios visuomenės išdavike. Visgi Mia gyvena su Arianu prie jūros ir nori
gauti vyriausybės leidimą turėti kūdikį, bet pirmiausia jie turi gauti aukštus
tėvystės pasirengimo įvertinimo balus iš nusamdytos provokatyvios
agentės-vertintojos, kuri kėsinasi į trapius jųdviejų santykius...
Žodžiu, filmas šiek tiek absurdiškas. Vyriausybė atsiunčia
įvertintoją testuoti tėvystę, nors niekas tos tėvystės nemoka ir nesupranta –
pora tam niekaip nebuvo pasiruošusi. Dar absurdiškiau – be jokios lektūros,
filmų ir vertinimų aiškių kriterijų jie vertinami. Čia kaip gauti vairuotojo
pažymėjimą be kelių eismo taisyklių. Primena išties G. Orwello „Gyvulių ūkį“,
kuriame teigiama: „Nežinojimas – jėga!“. Žinoma, nes tada vyriausybei paprasta
viską valdyti, kai asmenys nežino, kas iš tikrųjų testuojama ir kas yra tėvystė,
nors veikėjai savaime elgiasi taip, kaip šiuolaikiniai amerikiečiai, ir žino,
kad vaiko poreikius reikia tenkinti ir turi būti disciplina, pagrįsta meile ir
rūpesčiu. Visgi poros namuose yra ir simuliakrinė laboratorija ir augalų
šiltnamis, į kuriuos vertintoja labai greitai įsibrauna, kaip ir į intymius jų
santykius, imituodama vaiko elgesį... iš tikrųjų tas žaidybinis vaikų ir
suaugusiųjų imitacinis reikalas primena „Kalmaro žaidimo“ serialą – viskas psichologizuotai
užaštrinta, įtempta, bet tuo pačiu metu žiūrovas suvokia ir atpažįsta
dramatizmo vystymo schemas ir gali nuspėti link kokių paprastų sprendimų suka
režisierė.
Visumoje filmas nėra įspūdingas, tačiau bando
provokuoti, deja, seniai kine nuzulintais ir suprimityvintais motyvais, t. y.
veikėjai užsiciklinę nori kūdikio, kad realizuotų save kaip visaverčius žmones.
Vaikų obsecija man čia koreliuoja su serialu „Tarnaitės pasakojimas“ ir jį
galima pamatyti daugelyje atseit labai psichologiškai niuansuotų filmų,
kuriuose veikėjai dėl tariamų vaikų, pvz., įsivaikinimo, yra pasiryžę netgi
žudyti ir paaukoti savo žmogiškumą. Schematiškas filmas, kuriame vyrauja atpažįstamos
žaidimo taisyklės, dirbtinoki santykių testavimo elementai ir siužetinis šabloniškumas,
pvz., jau tikrai iki kaulo smegenų nuspėjama, kad vertintoja bandys įlipti į
lovą pas vyrą, kai Mios šalia nebus ir jį sugundyti. Šiaip filmą į aukštesnį
lygį ištempia išties gerai perteiktos aktorių Elizabeth Olsen ir Alicia
Vikander dramatiška vaidyba – abi labai stiprios draminio kino aktorės turi čia
ką veikti, nes kiekvienoje beveik scenoje reikia vidinės jėgos ir abi jos turi
galimybių šioje istorijoje atsiskleisti. Bet visumoje pristigo man įdomesnių
motyvų, idėjų, netikėtų siužeto posūkių, tarsi režisierė bijotų labiau plėtoti
įdomesnių interpretavimo galimybių ir laikytųsi rimtojo ir populiariai
atpažįstamo kino taisyklių hibridinio varianto. Potencialo šis filmas turi.
Jeigu ir atsiminsiu apie ką jis, tai bus dėl moterų aktorių vaidybos ir vidinio
jų perteikto dramatizmo, todėl savo įvertinimą dėl jų šiek tiek kilsteliu.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą