Laba diena,
„Paklaustas apie kilmę“
Temoku dainuot apie šienpjovius:
Antroji žolė gimsta su dalgio baime,
trečioji –
Su plieno skoniu gerklė.
Rimvydo Stankevičiaus (g.
1973) eilėraštis „Paklaustas apie kilmę“, kurio centre – įsimintinos
eilutės „Temoku dainuot apie šienpjovius: / Antroji žolė gimsta su dalgio
baime, trečioji – / Su plieno skoniu gerklė“, yra gili refleksija apie
tapatybę, kuri neatsiejama nuo praeities ir jos sunkumų. Atsakymas į klausimą
apie kilmę čia nėra abstraktus ar herojiškas naratyvas; atvirkščiai, lyrinis
subjektas savo šaknis įvardija per sunkią, bet autentišką kasdienio darbo –
šienpjovystės – patirtį. „Šienpjoviai“ tampa protėvių, žemdirbiškos
kultūros ir kartų patirtos fizinės bei dvasinės kovos simboliu. Cituojamos
eilutės, kuriose žolė gimsta su „dalgio baime“ ir „plieno skoniu gerklė“,
išplečia šienpjovystės metaforą iki egzistencinio lygmens. Tai ne tik kartojimas,
bet ir gilus patirties įsisavinimas: kiekviena nauja karta (žolė) paveldi ne
tik gyvenimą, bet ir tam tikrą kančios, aukos ar neišvengiamybės jausmą.
„Dalgio baimė“ gali reikšti nuolatinę grėsmę, paveldėtą baimę, o „plieno skonis
gerklė“ – dar skausmingesnį, gal net mirties patyrimą, kuris tampa neatsiejama
tapatybės dalimi.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą