Sveiki,
Kaip seniai nepildžiau pozityvumo dienoraščio, nors
įrašų visokiausių padariau! Svajoju apie tai, kad vieną dieną nustosiu rašyti „Maištinga
Siela“ ir iš tikrųjų imsiu veikti ir rašyti ką nors reikšmingo. Bet gal tai ir
yra reikšminga? Kai jauni žmonės „skrolina“ nuo ryto iki vakaro savo pasaulyje –
gal tai ir yra reikšminga? Gulėti iki pietų lovoje ir skaityti pusėtiną knygą –
gal tai ir yra reikšminga?
Mūsų įsivaizdavimas apie tai, kas yra reikšminga ir
nereikšminga, manau, labai ribotas. Jis paveiktas darbo ir socialinių santykių,
spaudimo būti svarbiam, našiam ir atsakingam. Tai susieta su reiklumu. Nors
mėgstu discipliną, bet pajaučiu, kad tas perdėtas reiklumas neleidžia atsigerti
arbatos su savimi.
Budistai išvis sako, kad nieko čia reikšmingo nėra,
viskas Maja, didelė iliuzija. Visgi taip nemanau, nes kitaip nebūtume savo
fizinėje tikrovėje. Man regis, kad už viską svarbiausia yra patyrimai. Nebūtinai
mums suprantami. Įdomu, ką veikia siela, kai iš tikrųjų protas sako: tavo diena
praėjo bergždžiai. Kam ji praėjo bergždžiai? Kas slepiasi už to įsitikinimo?
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą