Filmas: "Legendinės legendos FELICITÀ"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar lietuviai moka kurti komedijas? Kaskart užduodu sau šį klausimą, kai pažiūriu kokią nors lietuvišką komediją, o tai nutinka labai retai, nes dažniausiai jų nežiūriu. Visgi paskatintas artimųjų kažkada nueiti į kino teatrą ir pasižiūrėti Aisčio Mickevičiaus ir Inetos Stasiulytės komedijos „Legendinės legendos FELICITA“ (2025) atsisakiau, nes pagalvojau, kad bus dar tų progų. Esu matęs ir gyvą jųdviejų šou, kai jiedu jau daug metų perteikia sugalvotą Oresto ir Džildos Vaigauskų komišką dainuojančią estrados scenos porą. Kiek žinau, su šiuo duetu aktoriai sėkmingai keliauja po Lietuvos miestus ir kuo puikiausiai tęsia tai, ką tikriausiai prieš daugel metų buvo sugalvoję TV šou „Žvaigždžių duetai“ (jeigu neklystu).

 

Galiu pasakyti, kad gyvi jų pasirodymai kur kas įdomesni ir juokingesni už šį filmą. Siužetas labai paprastas – vieną dieną šalies žiniasklaida praneša, kad Džilda ir Orestas Vaigauskai yra kviečiami į Italijoje vykstantį Sanremo muzikos festivalį atsiimti apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojimą. Aišku, kad Džilda ir Orestas patiki ir jiedu leidžiasi į kelią lydimi jaunojo ir labai liūdno padėjėjo... Žodžiu, filmo siužetas yra jų kelionės nuotykiai po Italiją, t. y. paklydimai su išsinuomotu geltonu automobiliu, Oresto ir Džildos pavydo scenos prie jūros, pasibaigęs benzinas ir daug vagysčių, kol galiausiai visi trys pasiekia Sanremą.

 

Filme skamba daug itališkų klasikinių estrados dainų, spalvinga aplinka, daug komiškų situacijų, tikriausiai atėjusių nemažai ir iš keliaujančių gyvenimiškų patirčių, tačiau filmas, – kaip čia neįžeisti? – padarytas „papigiai“ ir tas jaučiasi nuo pat pradžių. Tai absoliučiai lietuviško prasto komedijos žanro filmas, kuris remiasi ne bendra filmo idėja, bet anekdotinėmis situacijomis, kurias „apsiuva“ bendras veikėjų tikslas – pasiekti Sanremą. Ar juokiausi? Taip. Ar buvo linksma? Dažniausiai taip. Bet filmas vis tiek lengvai pamirštamas, o jo užuomazgos, kulminacija ir atomazga labai struktūriškai nuspėjami, nes Orestui ir Džildai tiesiog lemta apsijuokti, nes kitaip neįvyktų esminis komedijos aspektas. Visgi manau, kad filmas labiau skirtas tiesiog jau daug metų Džildos ir Oresto programas sekantiems žiūrovams, kurie gali šią išties legendinę porą pamatyti ir filmo pavidalu, tačiau menine prasme filmas lėkštas, pigus ir pernelyg netgi kaip komedija elementarus. Man regis, jau išmokome kurti išties gerus meninius draminius filmus nebekurdami herojų, bet visgi nemokame kurti komedijų. Aišku, jeigu „Pietinia kronikas“ laikysime tikra komedija (ji tokia ir yra!), galima sakyti, kad jis šiuo metu yra geriausia visų laikų lietuvių komedija (radau su kuopalyginti!), bet, deja, ne „Legendinės legendos FELICITA“.

 

Mano įvertinimas: 3.5/10

IMDb: 5.6

 

Jūsų Maištinga Siela