Sveiki, skaitytojai,
„Norėjau atvaizduoti tų milžinų sielą –
senovinę Lietuvą. Ne tam, kad aš čia pagarsėčiau, o tam, kad visi lietuviai,
ypač jaunimas, pajustų savigarbą; kad mes esame ne menkesni, o esame geresni už
daug tautų, kurios šiandien save laiko didžiosiomis.“ Vincas
Krėvė-Mickevičius
Tikriausiai mums, šiuolaikiniams skaitytojams, Vincas
Krėvė labiausiai žinomas už savo parašytą dramą „Skirgaila“, kurį nagrinėja mūsų
aukštesniųjų klasių gimnazistai. Ar tikrai Krėvė tiek kratėsi didybės šioje
citatoje ar tai nebuvo tik kuklumo poza prieš visuomenę – sunku pasakyti,
tačiau jis įnešė nemažai indelio į XX amžiaus lietuvių literatūrą ir buvo be
galo įdomi asmenybė, tačiau viskas nuo pradžių...
Vincas Krėvė-Mickevičius,
vienas iškiliausių lietuvių literatūros klasikų, gimė 1882 metų spalio 19 dieną
Subartonyse, Merkinės valsčiuje, Alytaus apskrityje. Jo tikroji pavardė buvo
Mickevičius, tačiau kaime jo giminė buvo žinoma Krėvių pravarde. Būtent šią
pravardę rašytojas pasirinko savo literatūriniu slapyvardžiu, ilgainiui tapusiu
neatsiejama jo vardo dalimi – Vincas Krėvė, arba pilnesniu variantu, Vincas
Krėvė-Mickevičius. Pastarąjį jis oficialiai naudojo Lietuvoje, o persikėlęs į
Ameriką, įprato vartoti sutrumpintą „Vincas Krėvė“. Jo gyvenimo kelias baigėsi
1954 metų liepos 7 dieną Springfilde, Pensilvanijoje, JAV, tačiau 1992 metais
rašytojo palaikai buvo pargabenti į gimtąją Lietuvą ir perlaidoti Subartonių
kapinėse.
Vinco Krėvės-Mickevičiaus nuveikti darbai ir kūryba
yra itin reikšmingi Lietuvos kultūrai. Jis buvo ne tik prozininkas ir
dramaturgas, bet ir profesorius, aktyvus visuomenės bei politinis veikėjas.
1922–1940 metais jis profesoriavo Lietuvos universitete (vėliau Vytauto
Didžiojo universitete), 1925–1937 metais ėjo Humanitarinių mokslų fakulteto
dekano pareigas. Taip pat redagavo mokslinius ir literatūrinius leidinius,
tokius kaip „Tauta ir žodis“, „Darbai ir dienos“, „Mūsų tautosaka“,
„Skaitymai“, ir aktyviai dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų bei Lietuvių rašytojų
draugijų veikloje, pastarajai netgi vadovavo 1939–1940 metais. 1940 metais jis
buvo paskirtas Lituanistikos instituto direktoriumi, prisidėjo prie Lietuvos
mokslų akademijos įkūrimo ir tapo pirmuoju jos prezidentu. Rašytojas rinko ir
tyrinėjo folklorą, aprašė kelionių įspūdžius. Jo kūryboje dominuoja žmogaus
individualumo aukštinimas, lietuvio santykis su gamta ir šaknimis, taip pat
konfliktų tarp laisvės ir pareigos analizavimas.
Vienas įdomiausių Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimo
etapų susijęs su Baku miestu, į kurį jis išvyko 1909 metais po studijų Kijevo
universitete ir filosofijos daktaro laipsnio įgijimo Lvovo universitete. Nors
jam buvo siūloma ruoštis profesūrai Kijevo universitete, dėl mažo atlyginimo
jis pasirinko išvykti į Užkaukazę. Baku realinėje mokykloje jis dėstė rusų
kalbą ir literatūrą, skaitė paskaitas apie budizmą, aktyviai dalyvavo miesto
visuomeniniame gyvenime, prisidėjo prie liaudies universiteto organizavimo.
Čia, gyvendamas Rytų kultūrų apsuptyje, jis parašė reikšmingiausius savo
kūrinius, pelniusius jam lietuvių literatūros klasiko vardą. Tarp jų – dramos
„Šarūnas“, „Skirgaila“, „Žentas“, padavimų rinkinys „Dainavos šalies senų
žmonių padavimai“, filosofinė apysaka „Pratjekabuda“. Nors ir gyvendamas toli
nuo Lietuvos, jis palaikė ryšius su ten gyvenančiais lietuviais pabėgėliais ir
juos rėmė. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918–1920 metais jis ėjo
Lietuvos konsulo Azerbaidžane pareigas, o 1920 metais sugrįžo į Lietuvą.
Tarp žymiausių Vinco Krėvės-Mickevičiaus parašytų
knygų, be jau minėtų dramų „Šarūnas“ ir „Skirgaila“, verta paminėti apsakymų
rinkinius „Šiaudinėj pastogėj“, apysaką „Raganius“, taip pat monumentalųjį
kūrinį Biblijos motyvais „Dangaus ir žemės sūnūs“, kurį jis rašė visą gyvenimą.
Jo kūryba apėmė platų žanrų spektrą, o jo veikėjai dažnai siekia suprasti save
ir rasti kelią į laimingesnį gyvenimą, nagrinėdami sudėtingus žmogiškosios
būties klausimus. Vincas Krėvė-Mickevičius, palikęs gilų pėdsaką lietuvių literatūros
istorijoje, yra išliekantis autoritetas ir šiandien.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą