Lietuvių moterų etnografinių regionų tautiniai rūbai, jų spalvos, ypatybės, skirtumai: suvalkiečių, dzūkių, žemaičių, aukštaičių

 Sveiki, skaitytojai,

Neseniai socialiniuose tinkluose aptikau šią fotografiją ir pamaniau, kad puiki proga pamatyti, kaip atrodo skirtingų Lietuvos etnografinių regionų (išskyrus Mažosios Lietuvos) tautiniai drabužiai.

Pirmoji iš kairės – šiaurės aukštaitė. Kaip matote – ypatingas galvos apdangalas, kuris ją išskiria iš kitų. Nors aukštaitės rengiasi margai, tačiau viršutinė dalis daug šviesesnė, dominuoja balta spalva, kuri reiškia švarumą, tyrumą. Nuotraukoje vaizduojama aukštaitė vilki jau ištekėjusios moters komplektą, todėl jis labiau uždarojo tipo, pridengiantis plaukus ir pan.

Antroji iš kairės – ištekėjusios namų šeimininkės suvalkietės apdaras. Suvalkiečiai visada puošnūs, jiems svarbu visokie rauktinukai, pagražinimai, sudėtingesnė ornamentika. Paprastai netekėjusios suvalkietės turi dar ir karūnas su juostomis, šioji – tik kuklesnę ir praktiškesnę kepuraitę. Paprastai rankovių platumas rodo suvalkietės turtinę padėtį, nes kuo platesnės rankovės ir kuo labiau jos tabaluoja, tuo labiau moteris turtingesnė.

Trečioji iš kairės – dzūkė, o balta ir nertinukais puošta išskirtinė skara, tamsus languotas sijonas. Kontrastingomis spalvomis puoštas ištekėjusios moters kostiumas.

Ketvirtoji – ryškiausioji žemaitė. Žemaičių moterų kostiumai pasižymi tamsesnėmis spalvomis, bet priešingai nei dzūkių sijonai, žemaitės mėgsta ryškią ir sodrią raudoną spalvą, kuri įsilieja nuo sijono, iki liemenės ir net sunkios languotos skaros. Žemaitės dar mėgsta raudonus didelius karolius, o skaros užrišamos virš kaktos.

Maištinga Siela