Filmas: "Genijus" / "Genius"

Sveiki,

Labai mėgstu biografines juostas apie rašytojus, tad šįkart pasirinkau nekukliu pavadinimu filmą „Genijus“ (angl. Genius) (2016), kuris pasakoja apie rašytojo Thomas Wolfe (1900-1938) karjeros pradžią, šlovę ir pabaigą. Lietuviškai mes turime jo bene garsiausią debiutinį kūrinį „Žvelk, Angele, į savo būstą“.

Taigi istorija pasakoja apie T. Wolfe, kurį suvaidina visų numylėtinis Jude Law. Kaip ir dažniausiai būna, arba žymūs rašytojai prislėgti flegmantikai, arba dideli ir ambicingi cholerikai. Toks cholerikas buvo T. Wolfe nuo pat savo karjeros pradžios. Iš vienos pusės galima sakyti, kad filme jo biogafijos pateiktis spalvinga: čia galima smerkti rašytoją už šeimos santykių žlugdymą vardan ambicijų, čia iškart pateisinti, kad vardan geros knygos galima viską. Tokius dvilypius žiūros taškus ypač mėgsta biografinės juostos, kurios randa kirmgraužas, kaip pavaizduoti kuo įvairiau asmenybę. Kad ir kaip bebūtų gaila lėtapėdžio redaktoriaus, kurį suvaidino Colin Firth ir kaip bebūtų gaila Wolfe žmonos, kurią suvaidino Nicole Kidman, visgi filmas šiandien žiūrisi kiek nevykusiai.

Visų pirma scenos smarkiai manieriengai ir teatrališkai stilizuotos, pritaikytos reginiui ir masiniam žiūrovui, todėl filmas dvokia kaip naftalinas pernelyg dideliu noru papasakoti edukacinį pasakojimą, kad būtų neužmirštas šis didis rašytojas, stovėjęs šalia Skoto Fidžeraldo ir Ernesto Heminvėjaus. Tiesą sakant, jie irgi švysteli keliose scenose. Filmas atmosferinis ir kostiuminis, viskas ekranizuota be išskirtinio režisūrinio braižo, tarsi Holivudui paliepus, mums panorėjus, sukalkite mums filmą apie Thomą Wolfe. Ir tai jaučiasi: sukišti pinigai, ilgai ir taisyklingai pagal šabloną dėliojamos scenos, aktorių teatrinis meistriškumas trykšta ir ko gi norėti iš šios istorijos? Nebent vieno – tikrumo. Visa kita – imitacija, gražiai suregztas eilėraštis, kuris jaudina savo romantine poetika, tačiau paties autoriaus gyvenimo čia nerasite, kaip, beje, ir daugelyje, holivudiškai angažuotų biografinių filmų.

Juostos neapkaltinsi ir bedvasiškumu, ji yra, tik ji režisūriškai šabloniška, nuspėjama, tvarkinga, teatralizuota scena, kad ir toji scena, kai pagrindinis personažas redaguoja traukinių stotyje savo rankraštį ir bėga paskui traukinį, pro kurio langą kyšo redaktoriaus galva: jis kone deklamuoja lyg beprotis, foną „paspalvina“ vis garsėjanti orkestrinė muzika ir... Velniai rautų, kaip gražu, bet visa tai blizgi butaforija, taip niekada nebuvo.

Taigi nutolus nuo laikmečio dvasios, realumo ir pasinėrus tik į kostiumų sintetiką mes iš „Genijaus“ ir gauname tik sintetinę estetiką, biografinius faktus, įvilktus į žiūrovui patogius rūbus.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaip aš dabar gyvenu" / "How I Live Now"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Kaip aš dabar gyvenu“ (angl. How I Live Now) (2013), kurį režisavo britų režisierius Kevin Macdonald, kuris labiau žinomas kaip dokumentinių filmų režisierius bei tokių vaidybinių juostų hitų kaip „Tikroji padėtis“ (2009), „Devintojo legiono erelis“ (2011).  „Kaip aš dabar gyvenu“ – tai misterinis pasakojimas apie šiuolaikinę merginą, kuri iš Amerikos atskrenda į Britaniją pas gimines, kol jos tėvas rūpinasi savais reikalais. Mergina apsėsta chroniško savęs kontroliavimo, kad galėtų „teisingiau“ vertinti pasaulį, tačiau net ji nežino, kad netrukus jos kontrolė pames vadžias, nes įsimylės savo pusbrolį Edą...

Viskas būtų lyg ir „normalu“, sakytum, paprasta meilės istorija, jei ne siužeto ir scenarijaus malonios staigmenos, kurios būtent praturtino nepriklausomo kino prieskoniais ir pritempė prie tikrai neprasto filmo. Misterinė aplinka, mistinis Trečiasis Pasaulinis karas, krentančios bombos, kelionė per miškus ir galimybė vėl sutikti mylimąjį. Išties įdomus siužetas, bet gal jis nėra toks apokalipsinis ir bauginantis kaip filme „Kelias“ (angl. The Road) (2009), tačiau visa meilės istorijos ir paslaptingojo karo fonas man susižiūrėjo tikrai pakankamai įdomiai ir visai, kaip kažkas dejavo, nereikėjo tikslinti, kas ten per karas, kas per kareiviai, kokios šalys ten kariauja – filmo tikslas ne tas. Labai gražūs Anglijos gamtovaizdžio kadrai. Filmas gyvybingas, turintis kažko mistiškai gražaus ir prasmingo, nedvelkia banaliais triukais.

Viena didžiausių filmo pasigėrėjimų, žinoma, yra airių kilmės aktorė Saoirse Ronan, kuri per paskutiniuosius metus pateikė ne vieną puikų vaidmenį ir padarė stulbinamą karjerą išmėgindama Holivudą, nepriklausomą kiną, vaidindama tiek trileriuose, tiek fantastiniuose, tiek dramose, todėl šiai aktorei negaliu likti abejingas. Šįkart jos vaidmuo taip pat buvo įdomus, paslaptingas ir nevisai, tiesą sakant, mano perkąstas, bet užtenka man pažiūrėti į jos nuostabiai mėlynas akutes ir susilydau.

Apskritai tai gan keistoka juosta, bet dėl savo keistumo, manau, ir yra įdomi. Nesigailiu pažiūrėjęs.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela