Rodomi pranešimai su žymėmis David Frankel. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis David Frankel. Rodyti visus pranešimus

2026 m. liepos 13 d., pirmadienis

Filmas: "Ir velnias dėvi Prada 2" / "The Devil Wears Prada 2"

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Atsirado nauja Holiduvo mada po daugel metų sukviesti kokio nors kultinio filmo aktorius ir kurti istorijos tęsinį. Nežinia, ar dėl pinigų, ar dėl to, kad norima patenkinti žiūrovų lūkesčius. Asmeniškai gana įtariai žiūriu į tokius kino gaivinimo projektus, nes tęsiniai dažnai linkę žiūrovus nuvilti, jie tampa pretenzingi pirmtakų projektų šešėliais, bandančiais atkartoti ne tik sėkmę, bet ir pasakojimo braižą. Pavasario pabaigoje nemačiau didesnės kino reklaminės kampanijos, nei režisieriaus David Frankel sukurto tęsinio „Ir velnias dėvi Prada 2“ (angl. The Devil Wears Prada 2) (2026). Pirmoji ekranizacija buvo pastatyta 2006 metais pagal 2003 metais pasirodžiusią Lauren Weisberger itin populiarią knygą tuo pačiu pavadinimu. Rašytoja iš viso yra išleidusi 3 šios serijos knygas: Revenge Wears Prada: The Devil Returns (2013) ir When Life Gives You Lululemons (2018). Paskutinioji knyga yra būtent apie Emili, buvusią Mirandos asistentę. Įdomu tai, kad „Ir velnias dėvi Prada 2“ tik iš dalies remiasi rašytojos sukurtais personažais, antroji dalis nėra tikra ekranizacija, filmui scenarijus buvo parašytas originalus.
 
Man sudėtinga įvardyti, kodėl pirmoji dalis „Ir velnias dėvi Prada“ buvo tokia kultinė. Nors gal ir nesudėtinga. Po pandemijos šio filmo ištraukos tapo memų ir patiktukų įvairiose platformose fenomenu, o YouTube kanalų tinklalaidininkai ėmė kurti ištisas laidas, kaip jie stebi su draugais šį filmą ir komentuoja įvairias ištraukas. Kitaip sakant, paskutinis penkmetis jau tarsi kino kompanijoms pamėtėjo sumanymą sukurti tęsinį, juolab kad yra knygos tęsinių. Apie tai buvo kalbama daug, patys aktoriai nuolat komentuodavo prieš kelis dešimtmečius atliktą darbą, tad... Kodėl gi ne?
 
Manau, antroji dalis yra pavykusi, kad ir kaip kritiškai bevertinčiau tęsinius. Franklinas iš esmės išlaikė pirmtako pasakojimo ritmą ir struktūrą, jam pavyko sugrąžinti ištisą žvaigždyną: Meryl Streep, Anne Hathaway, Emily Blunt, Stanley Tucci... Prisikviesti fragmentiškai pasirodyti Lady Gaga ir net Donatella Versace bei kitus žymius atlikėjus, žinomus visuomenininkus, kūrėjus. Iš esmės scenarijus parašytas laikantis principo, kad negalima ką nors pernelyg eksperimentuoti, bet ir negali būti blogesnis už pirmtaką. Manau, kad filmai absoliučiai lygiaverčiai, nors daugelis galbūt pasakytų, kad neįmanoma pranokti pirmosios dalies.
 
Kas nustebino šiame filme? Puikūs kostiumai, ypač Mirandos (aktorė M. Streep). Manau, kad filmas būtent fokusuojasi ne į Anne Hathaway kuriamą Andės personažą, nes jis iš esmės po 20 metų beveik toks pat ir neevoliucionuoja. Keičiasi pati Miranda dėl mados kampanijos pokyčių. Manau, kad filmas stengėsi parodyti ir atskleisti Mirandos pažeidžiamumą ir žmogiškąją pusę. Vienoje scenoje ji savo redaktorei ištaria žodžius, kokių niekada nebūtų ištarusi prieš 20 metų: „... mane tarsi kažkas pažadino.“ Ir išties, kartais netgi gaila darosi žiūrėti, kaip įtakingą galią turinti kampanijos vadovė turi prislopinti savo sudėtingą charakterį, tapti lankstesne ir prisitaikyti, kad nebegali nei užsiimti mobingu, nei sakyti tai ką galvoja. Iš esmės šioji dalis, matyt, atliepia jautrius žmogiškuosius pokyčius, o labiausiai į tai, kad reikia formuoti savo politkorektiškumą ne tik viešojoje erdvėje, bet ir darbovietėje, nes bet kada gali būti įrašomas, įskundžiamas ir apkaltintas už išnaudojimą. Tai kompanijų diktatūros pabaigos tendencijos, į kurias tenka tikriesiems rykliams itin jautriai reaguoti.
 
Visi kiti romantiniai niuansėliai, kaip antai Andės nauji santykiai su brokeliu ir architektu nelabai domino, jie tiesiog užpildo reikiamą romantinę filmo turinį, bet visi juk žinome, kad filmą žiūrime dėl išraiškingų aktorių kolektyvų, kurie sukuria mums tam tikrą aukštosios mados žmogiškąjį fasadą karikatūrinėmis priemonėmis. Ir kaip dėl šito nemėgti „Ir velnias dėvi Prada 2“?
 
Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 6.5


 
Maištinga Siela

2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Filmas: "Pabandom iš naujo" / "Hope Springs"




Sveiki visi,

Žvėriškai pasiilgau Meryl Streep! Naujausias jos darbas „Ir velnias dėvi Pradą“ režisieriaus David Frankel darbe „Pabandom iš naujo“ (Hope Strings) (2012 m.). Nutariau pasilepinti pavasariškais lengvais filmais apie meilę ir įsimylėjimą. „Pabandom iš naujo“ – toli gražu gal nėra jaunatviškas filmas, tačiau vis tiek dvelkia atsinaujinimu, atsišviežinimu, gyvenimo permainomis. 31 metus pragyvenusi pora nusprendžia apsilankyti pas porų konsultantą ir pagerinti savo kasdieninį ne tik intymų gyvenimą, bet ir požiūrį vienas į kitą.

„Mano geriausias meilužis“ (2005) Meryl Streep jau filmavosi panašioje situacijoje, tik tąkart ji pati buvo konsultantė. Šįkart toli gražu ne pirmos jaunystės porelė patiria pakankamai logiškus išbandymus ir, kaip jau buvo galima numanyti filmo pradžioje, išgyvena antrąjį kvėpavimą ir vėl įsimyli ir džiaugiasi santuokiniu gyvenimu. Gaila, gyvenime retai tai nutinka, tačiau filmas neleidžia suabejoti, kad gyvenimas yra gražus ir jis nesibaigia vien tik vaikams išvykus iš namų ar sulaukus pirmosios pensijos – tą patį liudija jau ir garbaus amžiaus sulaukę aktoriai, kurie kasmet Holivude sulaukia stambių vaidmenų – Meryl Streep ir Tommy Lee Jones, kurie šįkart sukuria įdomią komedijinę porą.

Džiugu, kad filmas nepasirodė perdėtai tuštokas, nebuvo užkimštas kiekviename žingsnyje perdėtų „bajerių“, todėl sukelia subtilios komedijos įspūdį, o solidžių aktorių kuriami solidūs personažai dar labiau subrandina filmą kitokioms jausenoms. Manau, kad filmas vykęs, man jis pasirodė pakankamai smagus, kartu ir nebanalus. Patiko scenarijus, tik galbūt norėjosi didesnio netikėtumo finalinėse scenose, nes viskas kažkaip išsisprendė tik pačiu paprasčiausiu būdu – sugulus personažams į lovą, norėjosi kažkokio kitokio sprendimo. O šiaip filmas sveikintinas, mano akimis.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/10
IMDb: 6,3



Jūsų Maištinga Siela

2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Filmas: "Ir velnias dėvi Pradą"


Sveiki visi,
Šiandien noriu pristatyti amerikiečių komediją „Ir velnias dėvi pradą“ (The Devil Wears Prada) (2006 m.). Šio filmo biudžetas siekė tik 35 milijonus dolerių, bet komerciškai buvo itin sėkmingas ir uždirbo daugiau nei 326 milijonus dolerių. Šiek tiek anksčiau lietuvių kalba buvo pasirodęs ir pats romanas, pagal kurį pastatytas šis filmas. Kažkaip pasiilgau Anne Hathaway ir sumąsčiau, jog noriu kažkokio lengvo popsinio filmo. Ir žinot, labai patiko! Tokia įdomaus humoro dozė, nors tenka pripažinti, kad čia dominuoja topinis amerikietiškas humoras, tačiau vis tiek jis mums labai jau artimas, bent jau naujajai mūsų kartai, kuri nutolo nuo rusistų.
Tai pasakojimas apie merginą, kurią priėmė į aukštų madų sekretorės – madų drakonės padėjėjas. Filmo siužetas nėra kažkuo labai ypatingas, kažkur jau viskas lyg ir matyta, kažkur jau girdėta, kažkur atpažinta iš kitų filmų – visko ir neišvardysi. Šis vaidmuo Anne Hathaway labai išgarsino ir ji tapo tikra pasaulinio lygio žvaigžde. Ne ką įspūdingiau čia atrodo ir aktorė Meryl Streep, suvaidinusi įnoringą aukštuomenės madų drakonę. Tiesą sakant abu vaidmenys labai pavergė, nes abu charakteringi ir išraiškingi. Aišku, moralas viso filmo yra banalus kaip visas pasaulis – jau geriau išlikti savimi ant žemės, negu skraidyti danguje ir parduoti gyvenimą kitų svajonėms.
Filmas labai lengvai įtraukia žiūrovą, leidžia visiškai užsimiršti, kur gyveni. Kartais juokingos atrodo filmo personažų problemos, bet kas žino, gal kažkur pasaulyje ir dedasi kažkas panašaus. Rekomenduoju „Ir velnias dėvi pradą“ visiems komedijų gerbėjams ir tiems, kurie nori neprasto, bet lengvo kažko vakarui. Šis turėtų išties patikti.
Įvertinimas: 8.5/10
Jūsų Maištinga Siela