Rodomi pranešimai su žymėmis Marc Forster. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Marc Forster. Rodyti visus pranešimus

2017 m. kovo 12 d., sekmadienis

Filmas: "Pasaulinis karas Z" / "World War Z"



Sveiki,

Ir dar vienas filmas apie zombius, ir dar vienas filmas apie tai, kaip „šaudo ir gaudo“... Ir aš irgi tokius filmus žiūriu. Šįkart apie jau seniai tikriausiai visų regėtą „Pasaulinis karas Z“ (angl. World War Z) (2013), kurio tęsinio jau laukia kai kurie žiūrovai, nors kur čia belauksite, jau tikriausiai užmiršote ir šį filmą, ir kas jame vaidina, ir menkai galėtumėte atmintyje atgaminti siužeto vingius.

Tiesą sakant, filmas sukurtas didelėms masėms, kuriame siužetiškai ir raiškos būdu naudojami jau seniai patikrinti receptų ingredientai: truputis siaubo, truputis veiksmo, truputis pasiaukojimo, viena kita įtampos aštri scena ir viską išplakus išeina standartinis kino kokteilis, kuris dažniausiai patenkina statistiškai neišrankų žiūrovą, kuris išėjęs iš kino salės gali pasakyti: „Vau, buvo geras, būtinai eikite ir pažiūrėkite, na, buvo NEREALIAI!“ Tačiau argi tikrai? Jeigu viskas vidutiniška ir jau kažkur matyta, kas kad tik kitą istorija?

Iš esmės filmas klišių klišė. Šeimynėlė važiuoja automobiliu ir netrukus prasideda zombių ataka, žmonės masiškai virsta zombiais ir vyrukas (aktorius Brad Pitt) iš kailio neriasi, kad išgelbėtų savo šeimą. Didelių jausmų nekeliantis filmas verčia sirgti kaip kompiuteriniame žaidime tik už vieną šeimą, o aplinkinių dramos mažai kuo jaudina, išskyrus tos masinės scenos, kurios iš esmės sukuria didingumo įspūdį, bet tragedijos masto žmonijoje mažai kaip teatskleidžia. Galiausiai vyrukas palikęs tradiciškai moterį ir vaikus leidžiasi kaip pirmykštėje visuomenėje į medžioklę t. y. į karą už žmoniją. Pakeliui patiria nemažai nuotykių, prišaudo zombių, pats susižeidžia ir bla bla – žodžiu, viskas vyksta taip, lyg visas siužetinis vyksmas būtų įkinkytas į vienas ir tas pačias vadžias – žiūrovas jau žino, kas ir kaip įvyks ir kad herojus būtinai išliks ir pasieks savo. Tokių filmų būta tikrai ne vienas ir kažkiek man priminė „Invazija“ (2007) su Nicole Kidman.

Ar filmas geras? Tik tiek, kiek joje yra įtampos ir aštrių scenų, tačiau visumoje įvykiai jau matyti, veikėjai veikia pagal šablonišką įvykių braižą, trūksta netikėtumo, tačiau daug ką atperka geri vaizdai, neblogai perteikta pasaulio apokalipsės masto didingumas, tačiau tikrosios tragedijos pajusti per vienos šeimos traumas iki galo taip ir nepavyksta ir, savaime suprantama kodėl, nes paprasčiausiai siužetiškai filmas orientuojasi į dirbtinai konstruojamą herojų ir pramoginį veiksmo žanrą, nei į pasaulio pabaigos ir gyvybės nykimo esmę.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 7.0


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. kovo 16 d., trečiadienis

Filmas: "Niekados šalies beieškant" / "Finding Neverland"




Jūsų Maištinga Siela

J. M. Barrie XX amžiaus pradžioje parašė knygą „Piteris Penas“, kuri tapo tikra vaikų literatūros klasika ir savo mastu prilygsta „Pepei ilgakojinei“. „Piteris Penas“ buvo ne kartą ekranizuotas, sukurti ir animaciniai filmai, o štai apie patį „Piterio Peno“ kūrėją ne. Pasaulį sužavėjo Marc Foster filmas „Niekados šalies beieškant“ (angl. Finding Neverland) (2004), kuris buvo nominuotas daugybei apdovanojimų, o kritikai negailėjo pagyrų originaliam scenarijui, todėl iš tokio filmo tikėjausi išties labai daug.

Tiesą sakant, nusivyliau. Filmas gražus, skirtas daugiau šeimai, atskleidžiant suaugusio kūrėjo vaikišką pasaulėžiūrą, be kurios nebūtų atsiradęs „Piteris Penas“. Vaikams filmas gal ir gali padaryti įspūdį, tačiau, mano akimis, apie kitus rašytojus sukurti kur kas įdomesni filmas. Šiam filmui slenkant link pabaigos, jau žiūrėjau sukandęs dantis ir laukiau, kada jis prasibaigs. Vien iš pagarbos nuostabiai aktorei Kate Winslet. Nors scenarijus originalus ir iš vienos pusės gal ir įdomus, tačiau personažai filme menkai jaudino, jų istorijos nuobodokos, netgi K. Winslet kamuojama mirtinos ligos atrodo tarsi išmesta žuvis į krantą, kur ten žuvis – visas banginis. Jos personažo spalvos nuobodžios, kaip tų laikų moterų salonai, be didesnių išskirtinumų ir lemtis nuspėjama vos tik prasideda įdomumas. Johnny Depp kaip visada gauna gerus vaidmenis ir šis jo infantilus ir laikmečių visuomenės standartų angažuotas vyrukas pasirodė gana įdomus, tačiau visgi režisierius nuslydo labiau į Piterio Peno pasaulį, kurdamas šeimyninio lygmens juostą, nei stengdamasis atskleisti jauraus kūrėjo pasirinkimų kančių kelią.

Filmas gali visgi daug kam patikti, vizualiai jis apgalvotas, įtikina kostiumai, laikmečio standartai, britiška kultūra, tačiau jeigu norisi gilios, provokuojančios ir svarbiausia biografiniame filme – centre esančios įdomios visapusiškai nuogos asmenybės, šis filmas gali, kaip man šiuo atveju, labai nuvilti.

Mano įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis: 67/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela