Filmas: "Tu išnyksti" / "Du forsvinder" / "You Desappear"

Sveiki,

Esu nepasotinamas danų aktorės Trina Dyrholm gerbėjas, tad vedinas jos, ryžausi pažiūrėti dar vieną danų filmą „Tu išnyksti“ (dan. Du forsvinder) (2017). Paskutiniu metu man artimiausias ir geriausias skandinavų kinas yra būtent danų, tiek Scanoramoje, tiek Kino pavasaryje jų filmai niekada dar nenuvylė. T. Dyrholm neseniai pasirodžiusi danų juostoje „Komuna“ šįkart vaidina jau nebe tokią hipiškai svajingą motiną, o veikiau  depresijos, paranojos, smurto ir nesaugumo persisunkusią moterį, kuri  slaugo auglį turintį vyrą, kuris dėl savo patologijos tapo neprognozuojamas.

Filmas „įvilktas“ į teismo procesą, bandoma rekonstruoti veiksmų padarinius, tačiau daugmaž filmui įpusėjus tampa aišku, kad viskas gal  yra kiek kitaip nei chaotiškai sulipdytos šios istorijos atkarpos... Intarpai apie smegenų veiklą ir tai, kaip kartais gyvename iliuzijomis, buvo tas tramplynas, kas išdavė, jog viskas vyksta priešingai. Tiesą sakant, didelį įspūdį kelia filmo kompozicija, kuri iš esmės veikia kaip asociacijų dėlionė. Smagu, kad režisierius nesistengia viską sukramtyti ir atkišti gumulą žiūrovui, nes iki pat filmo galo neaišku, kaip iš tikrųjų viskas buvo, tik nuojautomis grįstas griūnančios šeimos pasakojimas iš dalies primena „Vis ta pati Elis“, bet viskas taip europietiškai ir profesionaliai „sukalta“, kad užsimiršti, pasinėręs į tą hipnotizuojantį skaudų pasakojimą.

Išties filmas vertas ir laiko, ir dėmesio. Išeidinėdamas iš kino salės nugirdau, kad daugeliui žmonių irgi filmas patiko, o tą komentarą, kurį numetė ūsuotas vyrukas žmonai: „Visą filmą pramiegojau, o tokia nuobodybė buvo...“ Įdomu, kodėl nuobodybė, jeigu jis visą laiką dėjo į ūsą? Iš tikrųjų šis koliažinis filmas – tai kelionė po žmonių emocinę ir santuokinį labirintą iš dalies pretenduoja į tuos europietiško tipažo filmus mindfuck‘us, bet smagu, kad autoriui dar rūpėjo ne chaotiškai viską suvelti, bet kartu ir papasakoti emociškai stiprią šeimos dramą.

Mano įvertinimas: 9/10

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kolonija" / "Colonia"

Sveiki, 

Praktiškai kino kritikų sutriuškintas filmas „Kolonija“ (angl. Colonia) (2015) man taip pat kėlė nemažai abejonių – tai verta, ar neverta žiūrėti? Suveikė vienintelis faktorius: geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtus kartų išgirsti. Visgi yra tokių filmų, kuriuos galima kritikuoti, o „Kolonija“ yra viena iš tokių, tačiau ne taip prastai, kaip buvo galima tikėtis, perskaičius kai kuriuos kino kritikų atsiliepimus.

„Kolonija“ pasakoja istorinius Čilės laikus, kai po perversmo, giliai Čilės kalnuose, įrengtoje religinės tematikos kolonijoje, atsiduria įsimylėjusi porelė, kuri kovoja už pabėgimą ir išlikimą. Akivaizdus maniakinis veikėjų vaizdavimas, užsispyrėliškas pasiaukojimas dėl meilės iš pažiūros atrodo tinkamas šiam filmui, tačiau nebetenka tikroviškumo, kai akivaizdžiai sadistinių scenų akivaizdoje scenaristai ir filmo kūrėjai sudėlioja pernelyg didelius didaktinius akcentus, o filmų finalas primena meistriškai surežisuotą nuotykių žanro verto pabėgimo. Lyg ir primintų „Mumiją“, tačiau labiau kitą politinę dramą – „Argo“, kur oro uostų įtampa neišvengiama ir pasaulis pagaliau sužino politizuotos kolonijos visą absurdišką mėšlą.

Iš esmės filmas vykęs, nes scenarijus „kabina“, o sadistinės scenos dirgina jautresnio žiūrovo vaizduotę ir veikia itin paveikiai manipuliuodamos. Turinio atžvilgiu filmas vis tiek išlieka įdomus, kad ir kiek suabejotume autentiškumu ir perteikimu, visgi nereiktų to itin suabsoliutinti ir galvoti apie itin realią įvykių projekciją. Taip, filmas pilnas žiaurumo, kai kada absurdiškumo, o kai kada sadizmo norisi dar daugiau, kad užsimirštų akivaizdūs filmo veikėjų idiliniai trūkumai. Pagrindinį vaidmenį sukūrė visiems itin gerai žinoma Emma Watson, kuri šįkart su vaidmeniu neprašovė, tačiau nepasakyčiau, kad atskleidė kažin kokios kankinės istoriją, nors akivaizdžiai filmas buvo orientuotas labiau į jos vaidmenį. Abejoju, ar E. Watson čia kalta, gal labiau į sadizmą, o ne į veikėją linkęs scenarijus. Kad ir kaip ten kitiems beatrodytų, filmas man tikrai patiko su visais savo privalumais ir trūkumais, su visu religinio fanatizmo ir politiniu „grožiu“.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 33/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atsijungimas" / "Atjungimas" / "Disconnect"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pakomentuoti ir pasidalyti filmo „Atsijungimas“ (Disconnect) (2012) įspūdžiais. Na, šią kino juostą sukūrė Henry Alex Rubin, kuris savo jėgas yra išbandęs ir dokumentinio filmo kūryboje. Filmą palankiai sutiko dauguma kino kritikų ir žiūrovų, todėl nusprendžiau nepasididžiuoti ir pasižiūrėti, kas tai per filmas. Iš pradžių pamaniau, kad filmas bus panašus į poetizuotą simbolinę argentiniečių juostą „Tarp sienų“, tačiau nebuvo, ji labiau koncentruota į realius įvykius, socialines problemas.

Filmas palieka nevieną iškeltą klausimą apmąstymams. Kiek mūsų gyvenime vietos skirta internetiniam gyvenimui, kaip per jį lengva kontroliuoti, susekti ir palaužti žmogų. Aišku, internetas kartu suartina žmones, suvienija šeimas, verčia labiau branginti vienas kitą, todėl juostoje gali pasirodyti, kad demonstruojamas tik negatyvus pasaulinio tinklo poveikis, tačiau filmas nieko nesmerkia, jame yra tiek pat pozityvo, tiek pat ir negatyvo, sakytum, puikus daugialijininis scenarijus subalansuoja, suharmonizuoja naujojo pasaulio galimybes ir nuopuoliais bei pakylėjimais. Stiprus scenarijus, socialinis jaudulys dėl patyčių, internetinės prostitucijos, savanaudiškumo ir noro padaryti pasaulį geresnį. „Atslijungimo“ juostos idėjos pakankamai lengvai suvokiamos, tačiau pateikta ne viskas sukramtyta ir supjaustytą rieklėmis. Manau, filmas patiks tiek kino gurmanams, tiek tiems, kurie nori iš filmo stiprių ir nebanalių emocijų. Tai ne pramoginis filmas, todėl nusiteikite į tai žiūrėti ne kaip į produktą, bet kaip į meną, į socialinių aplinkybių ir išeities paieškų mozaiką, pakankamai marginalią, pakankamai įdomią ir jaudinančią. Aišku, filmas gal neprilygs amerikiečių socialinei juostai „Avarija“, tačiau filmas labai arti to...

Smagu čia sutikti mano jau pamėgtą aktorę Andrea Riseborough, labiau žinoma iš Madonnos režisuoto filmo „Mes tikime meile“. Čia aktorė atlieka vėl naują amplua, jos personažas susižavi per internetą seksualines paslaugas teikiančiu jaunuoliu... Tai filmas apie pasirinkimą – mes esame surišti į vieną tinklą ir interneto galia yra jau tapusi beribė, ji gali per vieną akimirką sugriauti žmonių gyvenimus. Filmas klausia, kaip mes panaudosime šią galią? Griovimui ar kūrimui? 

Mano įvertinimas: 9.5 /10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela