Filmas: "Beldimas į trobelę" / "Knock at the Cabin"

 

Sveiki,

Kino režisierių  M. Night Shyamalan galima vadinti tikru siaubo kino klasiku kūrėju. Labai seniai išgarsėjęs filmu „Šeštasis pojūtis“ (1999) režisierius per savo karjerą sukūrė ne vieną pasisekusį siaubo filmo reginį. Nors ne visi jo kino projektai vienodai įdomūs ir patrauklūs, pavyzdžiui, filmas „Senatvė“ (2021) buvo netgi kritikuojamas, tačiau man jis vis tiek daugiau ar mažiau patiko. Naujausias jo darbas vadinasi „Beldimas į trobelę“ (angl. Knock at the Cabin) (2023), kuris pasakoja apie gėjų šeimą, poilsiaujančią su įsivaikinta dukrele vardu Ven miškuose prie ežero.

Netikėtai vieną gražią popietę prie miške žiogus renkančios mergaitės priėjo stambus raumeningas vyras ir ją užkalbino. Netrukus Ven klykdama grįžtą į trobelę ir perspėja abu tėčius apie ateinančius nepažįstamuosius. Erikas ir Endriu iš pradžių nepatiki dukrelės pasakojimu, kol netrukus išgirsta beldimą į trobelę... Tiesą sakant, po to prasideda neblogai apgalvota įkaitų drama, bet keisčiausia tai, jog atėjūnai prisistato kaip ne plėšikai ar kokie maniakai, o paprasti JAV piliečiai, kurie regėję apokalipsines vizijas, o kad žmonija išsigelbėtų nuo virusų, cunamių ir kitų kataklizmų, šios trobelės šeima turi paaukoti savo narį.

Įdomiausia tai, kad filmas iš pradžių pateikiamas kaip fanatikų iškeltas sąlygos absurdas. Netrukus namuose įjungiamas televizorius, kuris paliudija apie prasidėjusią apokalipsę. Endriu skeptikas, jis įsitikinęs, jog ši grupuotė gerai suorganizavo įrašus ir viskas čia surežisuota kaip realybės šou, tačiau Erikas pradeda svyruoti, kai grupuotė pradeda žudyti vieni kitus... Žiūrovui iki pat pabaigos paliekamas kirbantis klausimas: ar čia koks nors perdėtai rimtas pokštas, ar viskas yra tik melas? Režisieriui pavyksta išlaikyti keistą nusikaltėlių jautrumą ir humanizmą, nors patys suvokia, jog gelbėdami pasaulį jų aukos atrodo kaip Abelio ir Kaino istorijos atsikartojimas. Manau, režisierius galėjo ir giliau bei subtiliau ir sudėtingiau panagrinėti vizijų ir pranašysčių poveikį paprastiems žmonėms. Ar lengva įtikėti pasaulio vaduotojo ir aukos atpirkimo misija, kad pasiryžtum netgi paaukoti gyvybę? Kas tas vizijas siuntė? Dievas? Demonas? Ateiviai?

Deja, filmas nedetalizuoja ir pradeda šiurpinti trilerio susišaudymo motyvais ir „nuvažiuoja“ siužetą į pramoginius parodomuosius šou elementus. Nepaisant to, kad dažnas lietuvis vėl dejuos, kad holivudinis kinas nebegali be LGBTQ temos, manding, sumečiau, jog toji norma kine tapo tokia įprasta (nors ir klišinė), kad išvis neerzino. Filmas priminė savo tam tikromis idėjomis ir neskubria keliama įtampa kitą režisieriaus kultinį filmą „Ženklai“ (2002). Abu filmus vienija nedetalizuota apokaliptinė idėja. Ir tikrai, jeigu kas nors panašaus įvyktų pasaulyje, paprastas mažas žmogus be informacinių šaltinių nelabai nutuoktų, kas vyksta pasaulyje.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 6.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Senatvė" / "Old"

 Sveiki,

 

Dar vienas rudens siaubo filmų derlius, kuris jau nuo pat pradžių lyg ir žada nepamirštamą ir originalų scenarijų, išsiskiriančių iš visų mums siūlomų ir iki tol matytų „siaubekų“. Savaime jaunam ar vidutinio amžiaus žmogui senatvė yra šiaip jau baisus dalykas, nes tai ir ligos, ir kančios, ir vienatvė, ir skurdas (jeigu dar paimsime lietuvišką senatvę). Nenuostabu, kad režisierius M. Night Shyamalan, praeityje sukūręs tokius siaubo hitus kaip „Ženklai“ (2002), „Kaimas“ (2005), „Stiklas“ (2019), imasi iš esmės žmogiškųjų fobijų, susietų su gyvenimo pabaigos baime.

 

Kad gyvenimas yra baigtinis ir jis gali baigtis per vieną dieną, tą galime išvysti naujausiame režisieriaus siaubo paplūdimio šou juostoje „Senatvė“ (angl. Old) (2021), kuriame pasakojama iš pradžių paprasta šeimos turistinė kelionė į Azijos pajūrio kurortą, kur besiskirianti pora vis dar bando „kažką“ išsiaiškinti arba galutinai sudėti taškus ant „i“ dėl savo santuokos. Galiausiai jiems viešbučio gidas parodo atokų kampelį, kur šeima su dar kitais viešbučio gyventojais patenka į mistinę vietą, iš kurios išėjimo nėra, tačiau su kiekviena valanda jie sensta ir netrukus tėvai pradeda pastebėti, kad jų vaikai tapo paaugliais... Saloje kyla sąmyšis, norima iš jos pabėgti, kyla suaugusiųjų „Musių valdovo“ efekto žūtbūtinė kova, ir mes, žiūrovai, stebime visą šį gluminantį, bet siaubo filmuose tokią įprastą išgyvenimo kovą.

 

Gerai. Filmas spalvingas ir saulėtas, beveik primenantis kurortinį trilerį, o režisieriui sendinant pagrindinius aktorius, pavyksta išgauti ir to reto siaubo grožį: kaip gerai, kad tas gyvenimas yra baigtinis ir mus pavedanti atmintis ištrina viską, kas bjauriausia, palikdama tik tauriausius ir maloniausius prisiminimus. Tačiau netikėtas finalas, sumišęs su mokslinės fantastikos elementas netrukus ima ir atskleidžia, kuo ši vieta yra ypatinga, tad pasibaigus filmui, nelieka jokių abejonių, kad jis sukaltas pagal masinio kino žiūrovo poreikius: truputį įtampos, truputį paslapties ir mįslių, o galiausiai viskas atskleidžiama, nepaliekant didelių interpretacinių galimybių. Ar pateisina šis siaubo filmas kino gurmanus? Nemanau. Ar pateisina pramogaujantį žiūrovą? Be jokios abejonės.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 55/10

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela