Filmas: "Išlaikyk šviesą" / "Keep the Lights On"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šiandien noriu pakomentuoti ir pristatyti kino filmą „Išlaikyk šviesą“ (angl. Keep the Lights On) (2012), kurį režisavo Ira Sachs, kuris jau įsirašė į kino industriją kaip LGBT filmų kūrėjas. Jo filmas „Išlaikyk šviesą“ pasakoja apie vieną gėjų porą ir jų sudėtingus santykius, paveiktus narkotikų ir kitų kvaišalų.

Filmo problema nėra LGBT prisitaikymas ar visuomenės pripažinimas. Šioji terpė jau seniai laisva ir savaime suprantama kaip normatyvinė, bet netikėtai filme iškyla priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Vienas iš „šviežios“ poros vaikinų yra priklausomas nuo kvaišalų, jis dingsta iš namų savaitėmis, o kitam belieka jo ieškoti ir melstis, kad nieko neatsitiktų, o sugrįžus maldauti, kad vėl grįžtų į reabilitacijos kliniką. Žodžiu, šioji pora susiduria su gana dažna problema, su kuria susiduria ir hetereseksualios poros.

Kadras iš filmo "Išlaikyk šviesą".

Aišku, filme yra gana daug laisvamaniškos erotikos, kuri apskritai dažnai kine vaizduoja homoseksualųjį pasaulį be tvirtų vertybinių pamatų, žmonės nėra monogamiški, prisirišę kūniškai vienas prie kito ir tai neleidžia sudaryti tvirtus santykius, bet kartu randasi nauja santykių tvarka, neslepiant savo meilužių ir būnant su partneriu sąžiningiems iki galo.

Filmas iš esmės primena prieš keletą metų matytą irgi LGBT tematikos juostą „Weekend“ (2011), tik čia formuojama kita problematikos sprendimo plotmė – ar meilė gali išgelbėti narkotikais paramstytus santykius? Kiek reikia laiko suvokti, kad žmonėms, turintiems kitokį santykį su realybe, nepakeliui? Neprasta režisūra, problemos vaizdavimas, dialogai. Labai patiko danų kilmės aktoriaus Thure Lindhardt vaidyba, kuris pademonstravo aukštą pilotažą, kad nė akimirkai nesuabejojau, jog heteroseksualus aktorius filme iš tikrųjų homoseksualus. Iš tikrųjų tai gana nebloga tema, filmas ir vaidyba.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bebras" / "The Beaver"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Filmas „Bebras“ (angl. The Beaver) (2011) yra po labai ilgos pertraukos trečiasis Jodie Foster režisuotas filmas, kuriame, kaip ir įprasta, vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka ji pati. Tai kritikų gerai pasitikta juosta, nors vėlgi, aš jos itin gera nepavadinčiau. „Nelė“, „Taksi vairuotojas“ ir „Ana ir karalius“ žvaigždei rūpi subtilūs psichologiniai niuansai, depresija ir šeimos destrukcija, kurią bando sulipdyti sutuoktiniai.

Panašiai buvo filme „Raštingumo sezonas“, kurį neseniai žiūrėjau, bet jis man patiko kur kas labiau. Filmas „Bebras“, nors ir įdomus, šmaikštus, skaudus, bet manęs pernelyg neįtikino ši infantili, pernelyg vaikiška filmo atmosfera, niuansai. Taip, filme pasirodo labai geri, pripažinti aktoriai, scenarijus irgi ne iš prastųjų, vaidyba ir idėja ganėtinai geri, tačiau man pritrūko to tikrojo rimtumo. Žmogus bando nusižudyti, nes nebegali pakelti žlungančio verslo, atsakomybės ir santykių rutinos, o šalia ant rankos „išdygsta“ skudurinis bebras, kuris tampa pagrindiniu psichologiniu skydu nuo išorinio pasaulio atakuojančių problemų. Vyrui akivaizdžiai reikia pagalbos, bet jis įtikina, kad tai tik laikina gydymo terapija, kol galiausiai tai tampa nebesuvaldoma manija. Viso filmo kontekstas išaiškėja jau tą akimirką, kai vyras pirmą kartą savo šeimai pasirodo su bebru. Nebelieka intrigos, įdomumo, scenarijus nusėsta ir viskas tampa ramu, tylu ir, pripažinkim, truputį komerciška. Nuobodi pasirodė ir antro plano pasakojimas apie jaunuosius įsimylėjėlius iš mokyklos.

Žinoma, tai nėra pats prasčiaus filmas, bet... Manęs tai nežavėjo. Deja. Ei, kur dingo pritrenkiantys filmai?

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela