Šios dienos citata: Viktorija Daujotytė apie Vilnių ir gyvenimą Vilniuje

 Laba,

 

Negalėjau nepasidalyti Dariaus Kuolio paskelbtomis citatomis iš naujausios Viktorijos Daujotytės knygos „Kai rašai, nebijai“ (beje, fantastiškas knygos pavadinimas!). Labiausiai mane sujaudino šioji citata. Apie Vilnių. Nes irgi su šiuo miestu turiu santykį. Jaučiuosi kažkuo tapatus su Daujotyte (turime neįtikėtinai daug sąlyčio taškų). Tad man suprantamas jos terminas, nustebinęs mane patį: ĮEIVĖ.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Vanda Juknaitė apie kančios prasmę ir buvimą drauge iki mirties

 

Sveiki,

 

Šiomis dienomis vis grįžtu prie rašytojos Vandos Juknaitės literatūros lauko. Tiksliau – paskutinės jos autobiografinės knygos „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ (Lietuvos rašytojų sąjunga, 2021), kurią esu čia ne kartą ir minėjęs, netgi citavęs šią labai mane paveikusią citatą. Vis galvoju, kad mirtis vis dar tai, kas jaudina, neramina, baugina. Ji žmogiškajam patyrimui, neskaitant klinikinės mirties, tebėra tik paslaptis, apipinta įvairių ezoterinių, religinių bei kitų pasakojimais, įsivaizdavimais. Visgi apie buvimą kartu paskutinėmis akimirkomis, kai viskas atleidžiama, kaip tyliai paprašoma po visų išdavysčių, po visų vagysčių, narkotikų, rėksmų, kuriuos sukelia priklausomybės ir nuvertintas ryšys su artimaisiais, finišo tiesiojoje, kai dienas ar mėnesius belieka suskaičiuoti, mes (bent tikiu, kad daugelis) atsigręžiame į tuos, nuo kurių bėgome, ir prašome, kad lemiamą akimirką būtų su mums, kad mums patiems nebūtų taip baisu...

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Judyta Tekingunduz apie šiuolaikinius mokytojų ir mokinių santykius, pedagogiką

Sveiki,

Šiandien pedagogai grįžta iš atostogų į mokyklas ir susiduria su neišvengiamais pertvarka dėl apmokėjimo. Sudėtingos sistemos skaičiuoklė, apie kurią jau esu kalbėjęs, daugybė kitų klaidinančių ir visaip kitaip protą ir būtį apsunkinančių sistemos sraigtų tiesiog neišvengiamai pedagogus paverčia vergais. Perskaičiau dar birželio mėnesį publikuotą mokytojos Judytos Tekingunduz straipsnį. Emocingą. Skaudų. Tikriausiai švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei net neįkandamas, nes kitaip būtų mirusi iš gėdos. Šitoks švaistymas naujai sistemai, kai galėjo pakeisti tik pamokos įkainius yra apgailėtina nepagarba ir apiplėšimas kiekvieno pedagogo ir mokesčių mokėtojo apvogimas.

Bet dažnai, kalbant apie pedagogo problemas, pamirštama ir dvasinė pusė, paprasčiausias orumas, saugumas, pagarba, todėl cituoju kone paveikiausią emociškai citatą, kuri rodo atvirą žaizdą pedagogikoje, kad apsilipdę gražiomis ugdymosi vizijomis ir vakarietiškais modeliais, leidome ant pjedes stalo užlipti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Mokytojai, mano žiniomis, persekiojami mokinių ir jų tėvų, konfliktų metu daromi slapti įrašai, grasinama teismais ir mokytojas nebegali ne tik apginti savo orumo, bet ir kalbėti pakeltu tonu, o štai mokinys ir jų tėvai gali. Kas iš to vyksta, kai humanistinių vizijų paketas nuo 2000 metų traukiamas įgyvendinimo link iš esmės nematerializavusi taip kaip norėjosi, o iškrypo kaip medis ir atvėrė nesuvokiamą bedugnę santykyje ir požiūryje tarp pedagogo ir mokinio. Šioji citata iš esmės lyg ir buitiška, tačiau... Pamąstykime.

Visą straipsnį perskaitysite ČIA.

Jūsų Maištinga Siela