Dienos citata: Leonidas Donskis apie tikrąją tolerancijos reikšmę žmonėms

 

Sveiki!
 
Kiek gražių ir puikių minčių sukelia L. Donskio veikalo „Drąsa ir orumas šiandien“ skaitymas. Taip norisi dalytis ten surašytomis idėjomis, kurios pastaruoju metu ne tik kad nevertinamos, bet ir nuvertinamos, tarsi dalis mūsų tautiečių, liedami neapykantą kitiems dėl normalumo įsitikinimo, pasiuntė Vakarų civilizacijos vertybės šuniui ant uodegos, lyg ilgėdamiesi kažkokio diktatoriaus, kuris ateitų ir patvirtintų jųjų normalumo standartą, suformuotą sovietinių gniaužtų.
 
„Verta paminėti lietuvių išeivijos sociologo Vytauto Kavolio žodžius: nepainiokime tolerancijos su abejingumo patologija, nes akivaizdu, kad tolerancija yra pasiryžimas kovoti už savo ir kito žmogaus orumą bei teisę pačiam nuspręsti, kaip būti žmogumi ir kaip susikurti asmenybę. Tolerancija yra įsipareigojimas ginti savo ir kitų individualumą prisimenant, kad kitas mūsų sąmonėje neturi tapti pasyviu ir nekintamu objektu. Sykiu tolerancija primena būtinybę gerbti laisvą gyvenimo būdo bei vertybių pasirinkimą – jei nesiimama agresijos prieš pavienį žmogų ar grupę, jei nenusikalstama savo šaliai ir visuomenei, jei neatmetamas pilietinis lojalumas savo valstybei, mes negalime priešiškai vertinti kitaip gyvenančio ar kitaip mąstančio žmogaus.“ Leonidas Donskis iš knygos „Drąsa ir orumas šiandien“ (Tyto alba, 2026).
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 174: "Aš gimiau sukurtas, numergztas mailėje"

 

Sveiki,

 

Interneto vandenynas atnešė šį paveikslėlį ir pamaniau: taip, tegu bus dalis šios dienos pozityvumo įrašas.

 

Galvoju, kad pagarba šiandien gyvybei nepaprastai nuvertinama, palikta intymioje zonoje, tarsi lyg ir savaime suprantamu reiškiniu, tačiau pagarba gyvybei apskritai visiems, kas yra aplinkui ir kokie jie visi (įskaitant ir mus pačius) įvairūs, belieka nusilenkti kūrėjui ir jo genialumui, džiaugtis viskuo, kas sukasi apie mus visomis vaivorykštės spalvomis.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Leonidas Donskis apie pašaipas, aukštesnius idealus, žmogiškumą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Labai prasmingi žodžiai, kurie šiandien, manau, labai rezonuoja. Net nėra ką labai komentuoti, viską pasako pats Leonidas Donskis (1962-2016).

 

„Taip, žmogus – mylinti ir mylima būtybė. Kitaip jo nėra. Lieka tik kaukės, iliuzijos, šešėliai ir saviapgaulė. Turi būti kas nors svarbesnis už tave patį. Kuo nors turi gyventi, apie ką nors būtina svajoti. Ko nors geisti. Kitaip lieki įkalintas savo svarbos ir ji tampa tavo Achilo kulnu – nuolat žeidžia ironija, nepagarba, kvailos replikos, pašaipios frazės ir visa kita, kas išsklaido mūsų sunkiai susikurtą legendą.“

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Valentinas Masalskis: apie tai, kas yra laimė ir laisvė gyvenime

 

Sveiki,

Dar anuomet rašytoja Vanda Juknaitė, aptardama savo literatūros principą, yra pasakiusi, kad esminis meilės komponentas ir raiška yra rūpestis kitu. Klaipėdai ir visai Lietuvai nusipelnęs aktorius ir režisierius Valentinas Masalskis dažnai turi aplink save itin jį gerbiančius ir motyvuotus studentus. Vis galvoju, ką jis turi, ko neturi paprasti mokyklos pedagogai, kad juos gerbtų? Ogi vieno labai paprasto asmenybės kulto sugriovimo epochoje! Pasirinkti sau mokinius, kurie tave gerbtų, mokytų ir į tave žiūrėtų kaip į pedagogą, o ne kastruojantį veterinarą. Visgi būti dėstytoju ir būti mokytoju mokykloje yra skirtingi dalykai, išeikime iš šių struktūruotų socialinių bazių ir prisiminkime tai, ką sakė V. Juknaitė ir ką savaip pakartoja V. Masalskis.

Laimė yra dalinimasis. Šioje išsakytoje mintyje yra ir dar vienas paprastas receptas – pasidavimas ir paleidimas t. y. pritarimas viskam vykti taip, kaip yra suplanuota ir nesistengti pernelyg dėl visko krimstis, kaltinti, draskytis, nes vis tiek viskas įvyks taip, kaip turi įvykti. Atrodo, kas g ali būti baisiau, nei kontrolės atsisakymas? Bet pabandykime, ji taip išvaduoja, kad apdovanoja beribe laisve.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Judyta Tekingunduz apie šiuolaikinius mokytojų ir mokinių santykius, pedagogiką

Sveiki,

Šiandien pedagogai grįžta iš atostogų į mokyklas ir susiduria su neišvengiamais pertvarka dėl apmokėjimo. Sudėtingos sistemos skaičiuoklė, apie kurią jau esu kalbėjęs, daugybė kitų klaidinančių ir visaip kitaip protą ir būtį apsunkinančių sistemos sraigtų tiesiog neišvengiamai pedagogus paverčia vergais. Perskaičiau dar birželio mėnesį publikuotą mokytojos Judytos Tekingunduz straipsnį. Emocingą. Skaudų. Tikriausiai švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei net neįkandamas, nes kitaip būtų mirusi iš gėdos. Šitoks švaistymas naujai sistemai, kai galėjo pakeisti tik pamokos įkainius yra apgailėtina nepagarba ir apiplėšimas kiekvieno pedagogo ir mokesčių mokėtojo apvogimas.

Bet dažnai, kalbant apie pedagogo problemas, pamirštama ir dvasinė pusė, paprasčiausias orumas, saugumas, pagarba, todėl cituoju kone paveikiausią emociškai citatą, kuri rodo atvirą žaizdą pedagogikoje, kad apsilipdę gražiomis ugdymosi vizijomis ir vakarietiškais modeliais, leidome ant pjedes stalo užlipti ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Mokytojai, mano žiniomis, persekiojami mokinių ir jų tėvų, konfliktų metu daromi slapti įrašai, grasinama teismais ir mokytojas nebegali ne tik apginti savo orumo, bet ir kalbėti pakeltu tonu, o štai mokinys ir jų tėvai gali. Kas iš to vyksta, kai humanistinių vizijų paketas nuo 2000 metų traukiamas įgyvendinimo link iš esmės nematerializavusi taip kaip norėjosi, o iškrypo kaip medis ir atvėrė nesuvokiamą bedugnę santykyje ir požiūryje tarp pedagogo ir mokinio. Šioji citata iš esmės lyg ir buitiška, tačiau... Pamąstykime.

Visą straipsnį perskaitysite ČIA.

Jūsų Maištinga Siela