Gera prisiminti: žurnalas "Naminukas"

Sveiki, 

Tikriausiai tiems, kuriems dabar apie 20 – 25 metų pamiršo arba nebeprisimena, kad kažkada puošdavo žurnalo vaikams „Naminukas“ viršelius, skaitydavo ir dalyvaudavo konkursuose. Užlipęs į palėpę aptikau solidarią krūvą šio žurnalo, kad net sugėlė nostalgija – buvau pamiršęs, jog kažkada jį man pirkdavo mama. Keista, vartau juos, lyg ir prisimenu skaitytus, net kelia šypsnį. Vat, taip ir būna, kai užsuki į palėpę ir prisimini prieš 11 – 15 metų skaitytus žurnalus. Susimąsčiau, o jis vis dar leidžiamas? Kada nustojau juos skaityti ir jaučiuosi šviesmečiais nutolęs nuo to, kas buvo vaikystėje. Prisiminimai, prisiminimai, prisiminimai. Ką dabar prisimins mūsų vaikai?

 

Knyga: "Du gaideliai" (dailininkas Arūnas Žilys, Vilnius, Vyturys,1990)

 

Sveiki, 

Tikriausiai visi kadaise turėjo (ir tebeturi!) nuosavas vaikystės knygas ir knygeles. „Vyturio“ leidyklos išleista knyga iki mokyklinio amžiaus vaikams „Du gaideliai“ tikriausiai buvo viena ryškiausių ir įsimintiniausių knygelių, kurią, regis, vartydavau valandų valandas ir neatsibosdavo. Gavau ją tada, kada dar nė skaityti nemokėjau, o šiandien, besirausdamas dulkėtoje palėpėje, aptikau šį vaikystės perliuką. Aišku, knyga gerokai padėvėta, nutrinta, lopyta, klijuota, bet vis dar dainuojanti „Du gaidelius“, žadinanti keistas fantazijas iš dailininko Arūno Žilio paveikslų. Kadaise knyga buvo vartoma, kartoninė ir išsilankstoma trimatė, bet laikui bėgant ji susigulėjo, suplyšo ir nudrisko. Dalijuosi nuotraukomis, gal kas nors turėjo, prisimena?

 

 

 

 

 

 

"Du gaideliai" natos ir žodžiai galinėje knygelės nugarėlėje.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Apgaulės meistrai" / "Now You See Me"

Sveiki,

Vakarykštis naktinis seansas baigėsi filmo „Apgaulės meistrai“ (Now You See Me) (2013) peržiūra, kuris buvo tikriausiai vienas iš tų naujausių filmų, kurį turėjau pamatyti, nesvarbu, kas ką beskalytų iš šalies. Iš kritikų sulaukęs „šiaip sau“ atsiliepimų, iš žiūrovų pelnęs kur kas daugiau simpatijų. Kodėl būčiau žiūrėjęs? Dėl geros ir puikios aktorių šutvės, kuri šiaip sau nesimėto po filmus, kur papuola. O ir šiaip visada norisi juos pamatyti, kad ir kur jie nusifilmuotų.

Na, filmas „Apgaulės meistrai“ meta pirštinę „Prestižui“ (2006), bet, tiesą sakant, sunku būtų sulyginti šiuos filmus, nes pastarąjį mačiau labai seniai, bet kol kas tebeturiu gerus atsiminimus. „Apgaulės meistrai“ triukus paverčia magija, kokius galime išvysti magų kasmetiniuose festivaliuose. Detektyvu ir mįslėmis apgaubtas pasakojimas nepasirodė auksinės prabos, nors istorija išvystyta ir smagi, primenanti „Pretendento“ serialą su „Ieškokit Gudručio“ atspalviais, tačiau turintis savito spindesio, lėkimo, kuris nubrėžtas pagal populiarių kino filmų braižą. Aišku, šio filmo perspektyva – aktoriai ir tematika. Bene smagiausia buvo čia išvysti Woody Harrelsoną ir Morgan Freeman, ne ką mažiau tokias kino daugiau ar mažiau žinomas ikonas kaip Mark Ruffalo, Isla Fisher ir simpatingąją prancūzę Melanie Laurent. Nė vienas šiuo filmu tikriausiai nesukūrė geresnio savo vaidmens karjeroje, bet bent pablizgėjo šou-karnavalinio tipo filme. Aišku, smagu, kokias magijos gudrybes pademonstruos filmo kūrėjai, kaip išsisuks iš padėties magai, kaip legendiniame danų seriale „Olsenai“.

Kone labiausiai kliudė filmo finalinis triukas, kuris pasirodė pompastiškai išpūstas, daug blizgesio, gaudynių, šūkalionių, tačiau viskas baigėsi šuoliu nuo bokšto su pinigais, kažkaip neprilygo magijos meistrų paskutiniam legendiniam pasispardymui, tikėjausi įdomesnio išvystyto finalo, nes filmo paslaptingoji „Akis“ irgi daugiau ar mažiau yra numanoma, teliko rinktis tarp dviejų variantų ir nė vienas nenustebino. Dideli užmojai, tačiau pakankamai vidutinis filmas, kuris patiks kaip pramoga, besidomintiems magijos triukams, bet ne kaip galvosūkių dėlionė, kurios galbūt tikėjausi.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Jessie J "Price Tag" (ft. B.o.B.)

Sveiki, 

Yra dainų, kurios pavėluoja dešimtmetį, kurios pavėluoja šimtmečius, kaip antai klasika, bet yra dainų, kurios sulaukia populiarumo ir niekur nedingsta, jų sezonas kaip ir „ant saulėlydžio“ pabaigos, o pas tave playlist‘e atsiranda truputį pavėluotai, bet vis tiek smagu, kad atsiranda. Viena iš tokių dainų pasirodė labai populiarios britų atlikėjos Jessie J daina „Price Tag“, kuriai pritaria amerikiečių reperis „B.O.B“.

Pirmą kartą daina kaip singas debiutavo 2011 metais sausio 31 dieną ir tai buvo antras singlas iš debiutinio Jessie J muzikos albumo „Who Are You“ (Kas tu esi), kuris pasirodė gerokai vėliau nei pirmieji du singai, norit pritraukti kuo daugiau klausytojų. Gal albumas netapo kultiniu, tačiau taip pat neliko nepastebėtas. Iš kritikų sulaukęs įvairių reakcijų, vien Europoje jo buvo parduoda per 1 milijoną kopijų. Airijoje jis tapo 2 kartus platininiu, platininiu tapo Australijoje ir Britanijoje. Vienas sėkmingiausių šio albumo singlų mano pati kol kas mėgstamiausia Jessie J daina „Price Tag“, kurio kaip singlo vien Britanijoje buvo parduota virš milijoną, o Australijoje tapo 5 kart platininiu. Daugelių šalių topuose ši daina atsidūrė pirmoje vietoje.

Kūrinys sudarytas iš kelių muzikos stilių, bet bene ryškiausi yra ritminis bliuzas ir repas, truputis discko stiliaus sąskambių, kurie suplakti į labai pagaulų ir, liaudiškai sakant, užkabinantį muzikos takelį. Pozityvumu pasižyminti daina apie pamišimą dėl pinigų tarytum švelniai juokiasi iš kapitalizmo. Nežinau, kaip Jums, mielieji, bet mane tikrai veža kaip ir Beyonces daina „Love On Top“, su kuriomis galima smagiai spragsėti kojomis. Pasiklausykime ir pasižiūrėkime šio nuotaikingo „gabalo“. Tiesa, netrukus atlikėja pristatys naują albumą, nepraleiskite pro ausis.

Jūsų Maištinga Siela

Vidurnaktį - iš rugpjūčio į rugsėjį arba sapnuokime gladioles

Sveiki, 

Su rugsėjo 1-ąją, kardelių ir gladiolių diena, kaip sakant. Nors piškinu dabar tik po vidurnakčio, gerdamas trečią puodelį kavos. Šįkart be cukraus, anuos du – taip, neatsispyriau, man kava saldesnė yra skanesnė. Puodelyje žydi kavos spalvos gladiolės, na, tos gėlės, kurios neretai užaugą daug aukštesnės nei pirmokai.

Džiaugiausi paskutine vasaros diena, kuri pasirodo besą pozityvi, lyg akumuliatoriaus užvestas kaliau klaviatūrą pusę dienos, rašydamas grožinės literatūros tekstus, kad net rankas pakirto. Šitiek savaime besiliejančių minčių, kad sunku jas sukristalizuoti ir sujodinėti ypatingai ten, kur žodis ir mintis turi sekti nuosekliai. Esu taip patenkintas, kad, rodos, nerašiau nieko „gabaritiško“ nuo paties pavasario, toks jausmas, kad pirmą kartą per visą vasarą normaliai pavalgiau. Aha. Soti maištinga siela šiąnakt gal sapnuos gladioles, sumerktas kur nors Maldyvuose, tik šiandien jau nereikia tų sapnų apie ateivius, perspėjimus apie juodas kates ar vampyrus. Šiandien žengiu į rudenį ir esu beveik tuo patenkintas. Tik va, vis tiek gaila vasaros. Nė vieno metų sezono taip negaila apraudoti, kaip tą vasarą...

Užteks gailesčio, geriau kvėpuokime ir sapnuokime gliadiolėmis ir nusiteikime darbingam metui. Lekiu žiūrėti kokios nors juostos, kuri įkvėps rytojaus rašymams. Tikiuosi. 

Jūsų Maištinga Siela