Aktualijos: Kaip Dainius Matijošaitis vyrišką orumą gynė?

Sveiki, skaitytojai,

Kartais tiesiog ima juokas, kaip žiniasklaida parodo žmonių bukumą ir kaip buki žmonės rimtai raitydami ūsus ginčijasi apie tokius kultūrinius darinius kaip vyriškumas. Štai viena tokia persona vardu Dainius Matijošaitis įmetęs į socialinį tinklapį, ko gero Kaune darytą fotografiją, kaip vaikinas neša moterišką rankinę. (Daugiau apie tai ČIA). Valio! Mes turime sensaciją. Iš pirmo žvilgsnio jo komentaras po fotografija lyg ir natūrali vyriškumo gynyba. Klausimų potekstės, atrodo, lyg ir sufleruotų: „Kodėl moterys įtaiso vyrus savo vergais ir juos viešai žemina, versdamos nešioti, supraskite, tik moterims skirtą atributiką“. Lyg ir normalus protestas. Lygiai toks, kokį galbūt moterys pyškintų užfiksavusios, kaip vyras eina susikišęs rankas į kišenes, o moteris ant kupros tempia didelį maišą bulvių. Ar Jums neprimena amžinų vyrų ir moterų stereotipinių karų?

Iš esmės D. Matijošaičio potekstes skaitau visiškai kitaip, nei daugelis internautų. Visų pirma man daug komentaras pasako apie patį D. Matijošaitį. Jis mato trypiamą vyriškumą – vyrą su moteriška rankinuku. Vakarų kultūroje galbūt į tai niekas net nekreiptų dėmesio, tačiau tik ne mūsų standartizuotoje visuomenėje, kurioje visi turi užimti savo pozicijas, kitaip sakant, vyrai rengtis ir dirbti tik vyriškus darbus, o moterys triūsti savo aruode. Manau, komentatorių labiausiai sugniuždė tas tradicinių požiūrių nesilaikymas, nei tas džentelmeniškumo gestas, juk pažemintas pasijuto ne tas vyras, kuris nešė savo mylimosios rankinuką, bet pats D. Matijošaitis, prisiimdamas vyriškumo kriterijus ir netgi savotiškai kaltindamas savo gentainius „patinus“ nesilaikant jo vyriškumo supratimo standartų. Tai tik rodo, kokie Lietuvos vyrai yra pažeidžiami. 

Parodo ir tai, kokioje siauroje visuomenėje gyvename, jeigu mes jaučiamės įžeisti, jeigu kiti ima ir nesilaiko mūsų standartų. Iš to manau, kyla apskritai kitataučiams ir saviems neapykanta, netolerancija, iš to seka ir patyčios, nesaugumas, galiausiai ir smurtas. Užsiputoję komentarai su stačiais niekinančiais šią situaciją iš tikrųjų yra rodiklis, kaip sunku laisviems gyventi mūsų šalyje ir kaip trikdo kompleksuojančius.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nemirtingieji" / "Immortals"

Sveiki,

Dar viena kažkada šiaip sau pražiopsota drama, pasakojanti apie antikinius mitus, buvo „Nemirtingieji“ (angl. Immortals) (2011). Kažkada filmą visgi stengiausi žiūrėti, bet po pusvalandžio išjungiau – nebegalėjau suvirškinti tos turinio tuštumos, kurią anuomet jaučiau. Gražūs kadrai, kur turinys gilus kaip Tartaro bedugnė. Visgi šiandien filmą pažiūrėjau iš naujo ir vertinu jau ne taip ir blogai. Visų pirma, manau, reikia suvokti žanrą ir pačių mitų pasakojimus, juose nėra kažin ko itin stulbinančio, dažniausiai koks nors Dzeuso sūnus kažkur apsilanko ir pelno tėvo prielankumą ir viskas. Ne išimtis ir pasakojimas apie Tesėją. 

Visgi filmas vietomis nuobodokas, norėjosi didesnės įtampos ir nepatogumo, daugiau ryžto eksperimentuoti su turiniu. Šįkart režisierius puikiai sužaidė vizualizacija, nes filmas estetiškas, prisodrintas Antikos didybės kadrų ir prabangos, kurios net šiais laikais reta, tačiau kartu žiūrovas supranta, kad tai nėra realybę atspindintis Antikos tikrovę. Netgi žemė, sukelti potvyniai yra išgalvoti, kaip ir pati mitologija, aiškinanti tam tikrus gamtos ir pasaulio sutvėrimo reiškinius. Šiaip didinga vizualinė pusė man labai patiko, bet ir vėlgi finalas šiek tiek nuviliantis, kažkaip tikėjausi daugiau iš įkalintų titanų ir grumtynių su dievais. Tai kokie gi tie Olimpo dievai, jeigu jie yra mirtingi? Labiau priminė man herojus su super galiomis, nors kostiumai buvo šaunūs.

Visgi filmą vertinu gana neblogai. Atsižvelgiant į turinį, režisieriui pavyko papasakoti graikų mitologijos pasakojimą, kažin ko itin neatskleisdamas herojų charakteriuose, tačiau skirdamas dideles kūrybines galias Antikos didybės proporcijoms perteikti, išėjo gana neprastas filmas su puikiai žinomais aktoriais, tokiais kaip Henry Cavill ir Mickey Rourke.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis:  46/100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atlantida: Pasaulio pabaiga. Naujos legendos gimimas" / "Atlantis: End Of A World - Birth Of A Legend"

Sveiki,

Staiga smarkiai pasiilgau Antikos pasakojimų, o tokių filmų jau, regis, nemačiau 100 ir daugiau metų. Šįkart noriu pakomentuoti BBC kanalo sukurtą filmą „Atlantida: Pasaulio pabaiga. Naujos legendos pradžia“ (angl. Atlantis. End of A World, Birth of A Legend) (2011). Didelis ir griozdiškas pavadinimas, tačiau filmas visai neblogas edukacine prasme, nes tai vaidybinio kino ir dokumentikos miksas, pasakojantis, kaip manoma, apie išnykusią atlantiečių civilizaciją. Apie pačią Atlantidą yra sukurta begalės dokumentinių filmų, būtą tokių hipotezių, kad ji yra aukštai Bolivijos kalnuose, tačiau visai realu, jog Atlantidą reiktų sieti su Tyros sala Graikijoje ir ten išsiveržusiu ugnikalniu.

Įdomiausia, bent man, šiame filme visgi buvo ne meilės ir pasiaukojimo istorija, kiek tie faktai apie vieną didžiausių ugnikalnių išsiveržimų, kurio padariniai pasiekė net Didžiąją Britaniją, sustabdydami augalų augimo procesą. 20 metų pelenų sluoksnio numarintų bet ką, todėl visai realu, kad toks proveržis praktiškai palaidojo visą civilizaciją, įsikūrusią Viduržemio jūroje. Na, nebuvo prastai ir su vaidybine dalimi – režisieriai didelį dėmesį skyrė vizualizacijai, puikiai apgalvojo Mikėnų kultūros architektūrą, valdymo politiką ir veikėjų pasaulėžiūrą, primenančią graikų mitais grįstus pasakojimas apie pusdievius. Kartais stebina jų tiesmukas tikėjimas, kad žynė gali sustabdyti žemės drebėjimus – kas žino, gal realybėje viskas vyko kur kas sudėtingiau ir baisiau, nei vaizduojama pačiame filme.

Filmą vertinu vidutiniškai, kaip neblogą pačią legendą romantizuojantį pažintinio filmo produktą, skirtą geriau pažinti mūsų civilizacijos ištakas.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela