Filmas: "Bridžitos Džouns dienoraštis" / "Bridget Jones's Diary"

Sveiki,

Taip jau nutinka su kultinėmis knygomis. Kas paneigs, kad šioji išties buvo ne tokia? Nenuostabu, kad greitai sulaukėme ir ekranizacijos tokiu pat pavadinimu „Bridžitos Džouns dienoraštis“ (angl. Bridge Jounes‘s Diary) (2001), kuri šiemet dar sulauks ir trečiosios dalies ekranizacijos. Kritikai šiam filmui buvo palankūs, o amerikietiški juokeliai ir beviltiškai besistengiančios moters susirasti tinkamą vyrą pritraukė mases žiūrovų, ir ko čia slėpti, – ypač moterų.

Kad filmas truputį feministinis, tai nieko tokio, nes toks ir visos knygos sumanymas – į viską žiūrėti šmaikščiai ir žaismingai. Visumoje tai išties nebloga komedija, ypač pirmoji filmo pusė tikrai apiberia savo žiūrovą juokeliais ir netikėtai šmaikščiomis situacijomis. Jeigu prisimenate dar vienos kultinės knygos ekranizaciją „Ir velnias dėvi Pradą“ (2006), tai šioji irgi vykusi, tik labiau moteriška. Dabar tikriausiai niekas nebenustebintų, jeigu šiandien pasirodytų alternatyvus filmas apie vidutinio amžiaus merginą, kuri žūtbūt nori ištekėti. Tiesą sakant, pasirodo, tačiau iki mano akių retai koks „atplaukia“. 

Visgi tai kultinis filmas apie kultinę Bridžitą su kultine aktore ir aktorių vyrų duetu. Smagus, jausmingas ir įdomus filmas, kuris daugeliui turėtų tikti ir patikti. Džiaugiuosi, kad po šitiek metų pagaliau pavyko pamatyti šį filmą ir, tiesą sakant, likau ne tik kad nenusivylęs, bet ir maloniai prisijuokęs.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 66/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tie žmonės" / "Those Peaple"

Sveiki, 

Šįkart apie filmą „Tie žmonės“ (angl. Those People) (2015), kurį režisavo Joey Kuhn. Pasak jaunojo režisieriaus, šis filmas atspindi jo dienas studijų metais ir yra paremta tikrais jo paties įvykiais. Pamaniau, o kodėl nepažiūrėjus, kad ir dar vieną filmą LGBT tema, tačiau vaizdelis po to kažkaip pasidarė labai jau liūdnas.

Filmas išties paprastas, gal net kiek prastas. Jaučiasi mėgėjiškas braižas, trūksta profesionalumo ir apskritai filmas pasirodė be gelmės. Vaikinas įsimylėjęs savo draugą, kuris su juo nenori turėti bendrų santykių, ilgai dėl jo aukojasi, laksto paskui drapanas, kol susiranda geresnį subjektą, o tas, kuris buvo ilgai užsiciklinęs atstumti, staiga persigalvojo. Žodžiu, filmas ale apie santykių trikampius, pripumpuotas negyvais ir realybės neatitinkančiais dialogais, neretai nusivažiuota į absoliučią romantikos saldybę ir primena pigias muilo operas.

Nerekomenduoju šio filmo. Negaiškite laiko, nes mėgėjiška režisūra, kad ir kokie Jums gali pasirodyti simpatiški aktoriai, visgi filmo turinio neatperka. Pagalvojau, kaip gerai, kad žmonės turi pinigų ir gali statyti sausas savo gyvenimo atkarpų karikatūras. Filmas be sielos.

Mano įvertinimas: 4/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gyvatės apkabinimas" / "El Abrazo de la Serpiente"

Sveiki, skaitytojai,

„Oskarui“ nominuotas Pietų Amerikos filmas gražiu metafotišku pavadinimu „Gyvatės apkabinimas“ (ispn. El Abrazo de la Serpiente) (2015) buvo pristatytas „Kino pavasaryje“ ir sulaukė išties nemažai puikių vertinimų. Unikalus kolumbiečių režisierius Ciro Guerra šįkart išties nustebino, pasirinkdamas itin mistišką pasakojimo būdą, atskleidžiant Amazonės upės baseino kultūrą.

Filmas, tiesą sakant, nelengvas. Gali kažkiek priminti dokumentikos žanrą, bet greitai įsitikinama, kad ši nuostata klaidinga, tai absoliučiai vaidybinis filmas, kurio baltai juodame fone vaizduojama Amazonė, turinti gyvatės ir gyvenimo vingių simbolikos. Filme išties daug vandens, upės tekėjimo, tačiau kvapą gniaužiantys vaizdiniai tėra tik kontekstinė aplinka. Tai įdomi filosofiška dviejų kartų ir laiko tėkmės kelionė – viena ji prasidėjusi vos XX amžiaus pradžioje, kita – jau gerokai vėliau. Kelionei vadovauja išnaikintos genties palikuonis, tikintis, kad gal kažkur yra jo gyvi gentainiai ir jis būtinai su jais susitiks, už tai jis parodys vokiečių mokslininkui augalą, kuris išgydys jo sunkią ligą. Iš esmės tai kelionė į nemirtingumą, kuriai nelemta pasiekti tikslo, nes tikslu tampa pati kelionė, apipinta vietinių legendų, pasakojimų, kultūros apnašų. Tarp realybės ir haliucinacijų – tai filmas, kuris man priminė Carlo Castanedos raštus, jo magišką bendravimą su indėnų šamanu.

Šįkart haliucinacijas galbūt kelia ne magija, o į mokslininko šnerves pumpuojamas kokainas, tik režisierius gana lengvu siūlu suaudžia dvi pasakojimo gijas ir sukuria magišką gyvenimo atmosferą. Tai nėra lengvas filmas, visur tyko prasmės, kurios prašosi išgliaudomos. Filmas lėtas, kiek primenantis negi A. Tarkovskiui būdingą simbolinę gelmę, tačiau kartu jis savitas, unikalus šių dienų nepriklausomo kino kontekste. Sunku keliais žodžiais nusakyti, apie ką šis filmas ir ką jis palieka po seanso – grožį, neįmintą iki galo gyvenimo mįslę? Galbūt viską iškart ir dar daugiau. Nepasakyčiau, kad filmas patiks visiems, tačiau savo menine energetika išties išskirtinis ir pritraukiantis archetipiniais simboliais, būvimo arčiau civilizacijos ištakų, taigi, ir paties gyvenimo.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela