Filmas: "Pirmyn į Vakarus" / "Vangūs vakarai" / "Slow West"

Sveiki,

Dar vienas ryžtingas mėginimas prikelti vesterną buvo naujo pobūdžio kritikus sužavėjusi kino juosta „Pirmyn į Vakarus“, kai kas, kaip "Kino pavasaris", verčia tiesiog „Vangūs vakarai“ (angl. Slow West) (2015). Šis mėginimas, sako, buvęs sėkmingas, nors plika akimi matosi, kad juosta mažo biudžeto ir didžioji dalis filmo nufilmuota be masinių scenų, tiesiog Naujosios Zelandijos dykvietėse.

Gerai, šį filmą pasirinkau vien tik dėl aktoriaus Michael Fassbender, kurio karjerą ir vaidmenis esu linkęs akylai sekti, tad tiesiog negalėjau praleisti tokios progos pamatyti jį tokiame filme. Visgi filmas žiūrėjosi nuobodžiai – daug bereikšmių dialogų, o veikėjų veiksmai ir kėslai tiesiog pernelyg vienplaniai ir nuspėjami. Galvažudžiai grumiasi su kitais galvažudžiais dėl paskirto grobio, o jaunasis vaikinukas tenori pamatyti savo mylimąją. Situacija kone komiška, ypač iš aristokratų berniuko, kuris keliauja dykynėmis ir seilėjasi, sapnuodamas ir prisimindamas savo svajonių merginą. Jo sentimentali romantinė mąstysena gal ir atitinka to meto pasaulėvoką, tačiau vis ta platforma integruota į vesterno pižamą, atrodo kaip negyvai lėta parodija. Suprantu, kad gali atsirasti originalumo gijos ir – vau! – kaip čia gerai viskas sumanyta, tačiau manęs kaip žiūrovo absoliučiai nepatenkino tokios raiškos priemonės. Nuobodūs personažai, nuobodus slinkimas į Vakarus, keleivių nuobodūs apsišaudymai ir tik vienintelis finalas iš esmės šio to vertas, kadangi tam tikra kulta bukam asmeniui buvo kaip apdovanojimas kantriam žiūrovui.

Kritikų išliaupsinta juosta šįkart prasmego kaip karvė į smegduobę ir nei mūūūū, ir nei pieno. M. Fassbenderis kaip visada buvo puikus, tačiau tokį vesterną, kokį kūrė, tarkim, paskutiniu metu Q. Tarantino, šiam režisieriui tiesiog reiktų grįžti lėtai atgal į kokį meditacinio pobūdžio nebylųjį kiną. Rekomenduoju nebent ištvermingiems kinomanams, kurie jau susipažinę su vesterno klasika, tada šis filmas, tikiu, turėtų išties pasirodyti originalus, tačiau man jis ne itin lipo.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Skustagalviai" / "Romper Stomper"

Sveiki, skaitytojai,

Rassell Crowe yra tarsi kraujas, kuris privilioja kino žiūrovus, todėl kaip galėjau praleisti vieną pirmųjų ir rimčiausių darbų, įvertintų Australijos kino apdovanojimais filmą „Skustagalviai“ (angl. Romper Stomper) (1992). Galbūt tai vienas geriausių filmų apie skustagalvius (angl. Skinheads), tapęs tikra klasika ir ryškiu R. Crowe postūmiu link Holivudo.

Tiesą sakant, nesu tikras, ar man ši juosta patiko. Viskas su šiuo filmu lyg ir gerai, o, bet, tačiau... Visų pirma siužetinė linija man pasirodė pernelyg siaura. Na, kas įvyko? Skustagalvis sutiko merginą, o pabirbinęs numetė ją savo geriausiam draugui, kuris dėl jos svaigo – ak, kokia melodramatiška akimirka. Santykiai labiau primena siautulingą paauglių gaują, nei tikruosius „skinerius“. Subkultūros ideologiją atspindintys reliktai – vėliavos, apranga, nacistinis įsitikinimas filme atrodo lyg paviršutiniškas glaistas ir neatrodo, kad veikėjai tuo gyventų. Kur kas labiau filmas orientuotas į meilės istoriją, nei į skustagalvių gyvenimą, nors filmo pradžią ir kovos su azijiečiais to lyg nežadėjo. Jeigu siužetinė linija atrodo šlubuojanti ir nuobodoka, tai finalas apskritai apgailėtinas ir primena Šekspyro tragedijų pabaigą. Filmas neatskleidžia skustagalvių subkultūrinių užuovėjų, traumų ir apskritai parodo tik vieną iš paviršių.

Apskritai kalbant, filmas man pasirodė gana skystokas, tačiau jis turi nemažai ir gerų dalykų, visgi tai apie šiais laikais nykstančią subkultūrą, todėl filmas vien dėl savo tematikos turi išliekamąją vertę. Įdomu dar ir tai, kad aktorius Daniel Pollock (1969-1992), suvaidinęs Deivį, R. Crow herojaus geriausią draugą, taip ir nesulaukė filmo premjeros, kadangi Sidnėjuje perdozavo heroinu. Vėliau R. Crowe jam parašė dainą. 

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Nicole Croisille "Une Femme avec toi"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart šios dienos dainos rubrikoje ypatinga daina pavadinimu „Une Femme avec toi“ (liet. Moteris su tavimi), kurią atlieka garsi prancūzų atlikėja ir aktorė Nicole Croisille (g. 1936). Na, ši dainininkė smarkiai išpopuliarėjo visame pasaulyje 1966 metais, kai įrašė duetu daina „Vyras ir moteris“ (pranc. Un homme et une femme) – vyresnės kartos klausytojai šią dainą tikrai yra girdėję, kiek man žinoma, net perdainuota lietuviškai. Galima sakyti nuo 1966 metais ir prasidėjo Nicolės karjera, per kurią išleido gausybę diskų ir suvaidino per 20 kino vaidmenų. Ji netgi 1974 metais dalyvavo dainų konkurse „Eurovizija“, tačiau nelaimėjo.

Daina „Moteris su tavimi“ primą kartą pasirodė 1973 metais ir iškart tapo viena žinomiausių jos atliekamų kūrinių. Gal beveik nežinoma lietuviams, todėl šiandien noriu pasidalyti šiuo senu puikiai subrandintu kūriniu, kuris kaip niekas kitas šiomis dienomis man kelia didelę nostalgiją ir... dievaži, norisi lietingą vakarą pasivaikščioti po Paryžiaus senamiesčio kvartalus. Manau, kad retro subtilios muzikos mėgėjams ši daina labai patiks.

Jūsų Maištinga Siela