2018 m. vasario 27 d., antradienis
2018 m. vasario 26 d., pirmadienis
Tarptautinė Vilniaus knygų mugė 2018!
Sveiki,
Ar įmanoma apsakyti šių
metų Knygų mugės įspūdžius? Žinoma, tik sunku tai padaryti keliais sakiniais.
Kitą vertus, ar yra prasmė kažką komentuoti? Tie, kurie nebuvo – nesivargins nė
skaityti. Tie, kurie buvo – kam skaityti, jeigu jau asmeninė nuomonė susidaryta?
Žodžiu – daug šurmulio, lakiojimo,
pažįstamų veidų (intelektualų ir šou verslo pasaulio). Tiesą sakant, Knygų mugė
nenustebino – žinojau, kas laukia ir ko tikėtis, tačiau labiausiai visgi
nustebino tik vienas dalykas, kurio nesitikėjau. Didelė ir įvairi pačių įdomiausių
renginių Muzikos salė ir kurioje dar buvo „normaliai judėti“. Tarp knygų pasitaršai,
praeini ir jau nebenori brautis, nes žinai, kaip lėtai slenka eilės su šimtais
ir net tūkstančiais žmonių, apsikabinusių knygas. Daugelis iš jų gerą pusmetį
nebeužeis į jokį knygyną, kad ir kaip mėgsta skaityti, nes paprasčiausiai tam
nebelieka laiko ir daugelis perka knygas pusmečiui ar net visiems metams. Dalis
jų netgi jas išdalija neperskaitę ar perskaitę keliolika puslapių ir pagalvoję,
kad apsiriko ir ta knyga – ne jiems. Taip, tokių irgi būna...
Tikriausiai didžiausia
trauka visgi Knygų mugėje dar ne vien galimybė susitikti su autoriais bei
įsigyti karščiausių naujienų, bet tų renginių gausa, kai per valandą vienu metu
vyksta 8-12 renginių įvairiuose sektoriuose – nors persiplėšk į gabalus. Kitą vertus,
ar būna jau taip kruopščiai viską pamatyti? Geriausia prieš einant
išsianalizuoti programą, džiaugtis tuo, ką pamatei ir mažiau stresuoti dėl to, ko nepavyko pamatyti.
Šiemet parsivežiau
nemažai knygų – daugiausia naujausių išleistų. Ir nė velnio mugėje nepigiau! Nebent
knyga išleista prieš penkerius metus ir seniau – tada taip, ją galima įsigyti
pigiau, tačiau karščiausios naujienos praktiškai parduodamos įprastine kaina ir
strategiškai mąstant, netgi pasitelkus kantrybę, galima Maximoje išlaukus tinkamų nuolaidų įsigyti pačias naujausias ir
populiariausias knygas dar pigiau nei Knygų mugėje. Tačiau prekybininkai
nesiskundžia ir džiaugiasi, kaip knygos tirpo iš rezervo kaip sniegas. Štai
Giedros Radvilavičiūtės „Tekstų persekiojimas“ – vieną dieną paklausi, dar
neturi iš spaustuvės, o kitą – jau tiražas išparduotas. Štai tau! Visgi Knygų
mugė yra daugiau nei knygų pirkimas, tai vienas iš metų įvykių, kad ir kaip
keistai tai beskambėtų visai neskaitančiam žmogui.
Jūsų Maištinga Siela
2018 m. vasario 21 d., trečiadienis
Besiruošiant į Vilniaus knygų mugę 2018
Sveiki,
Nebuvau Vilniaus knygų mugėje
ištisą amžių... Net sunku suskaičiuoti metus, tačiau šiemet pasiryžau, kad
šitaip nebus! Išvakarėse dar kartą susikraunu visus ginklus. Bet ginklas –
vienas ir tas pats – būtiniausių knygų sąrašas, knygų, kurių turiu įsigyti, o
visa kita... O visa kita tik atsitiktinumas: sutikti seni pažįstami, rašytojai,
šiaip meno pasaulio žmonės, leidėjai ir, žinoma, vinilinės plokštelės.
O vasaris kaip visada
vienas sudėtingiausių ir „greičiausių“ savo tempu mėnesių. Dar ir šalčio banga
užgula Marijos žemės pečius, bet juk visi išgyvena, išgyvensiu ir aš šiemet. Dar
kartą. Kaip išgyvenau jau dešimtimis kartų. Pažįstamas klausia: o ką čia
išgyventi jau taip baisiai reikia? O aš atsakau: laimę, brangus kolega, laimę.
Jūsų Maištinga Siela
Filmas: "Trys stendai prie Ebingo, Misūryje" / "Three Billboards Outside Ebbing, Missouri"
Sveiki,
Vienas labiausiai
laukiamų filmų paskutiniuoju metu buvo „Trys
stendai prie Ebingo, Misūryje“ (angl. Three
Billboards Outside Ebbing, Missouri) (2017), kuris tapo vienu didžiausiu
varžovu į „Oskarus“ ir tikrai net neabejoju, kad bent kelis juos pelnys.
Filmas įtraukiantis,
tačiau tai menkas kriterijus, nes vienus jis įtraukia, o kitus, žiūrėk, dar ir
papiktina. Vieno tokio teisuolio komentarą visgi teko paskaityti, kai šis
tvirtino, kad filmas be jokio moralinio pagrindo, vaizduoja vien tik negatyvius
dalykus ir t. t. Toks „kunigiškas“ komentaras iš esmės kėsinasi apskritai į
vieną ir tik „teisingo“ meno pasaulį, kuris neturi teisės vaizduoti nieko
amoralaus – labai nemėgstu tokių siaurakakčių, primenančių komunistinę
ideologiją. Iš esmės filmas nėra amoralus, nes jo potekstė, kad ir kokia
brutali bebūtų, byloja apie motinos skausmą, o visi pagrindinės veikėjos
veiksmai tėra tik psichologinis ir psichofizinis veiksmas kabintis į gyvenimą. Kai
kada atrodo iki Tarantiniško absurdo miestelėnų veiksmai ir dialogai neatrodo „išlupti“
iš gyvenimo ir visgi dvelkia scenarijaus literatūra ir kai kuriais veikėjų
poelgiais, bet visumoje filmas tvirtai sukaltas, jo potekstės ryškios,
reikalaujančios mąstyti kartu su veikėjais, o svarbiausia – turi moralinį
pagrindą, dėl kurio kiekvienas žiūrovas turi teisę smerkti arba pateisinti
veikėjų poelgius.
Žemai, labai žemai galima
nusilenkti ir stipriam aktorių kolektyvui. Frances McDormand, kuri 1998 metais
(lygiai prieš 20 metų!) už Coen‘ų filme „Fargo“ atliktą vaidmenį pelnė „Oskarą“,
šiandien galiu pasakyti, kad šis vaidmuo yra kur kas stipresnis – pilnas surambėjusio
skausmo, neadekvatūs ir šokiruojantys veikėjos poelgiai, kurie demaskuoja
vidines beviltiškumo gimdančias priešpriešas. Man asmeniškai abejonių beveik
nekyla, kam turėtų atitekti „Oskaras“. Bet pagyrų nusipelnė ir aktorius Sam
Rockwell – vienas stipriausių jo pasirodymų kine, nors veikėjas ir super bukai
tipažinis, tačiau ta tarsena, laikysena išties įsimenama ilgam.
Apskritai kalbant, filmas
išties stiprus ir nors gal ne viskas man patiko režisūrine prasme, tačiau „istorija
papasakota istorijoje“ ir aktorių kolektyvas iš tikrųjų verčia kai kada
išsižioti. Rekomenduoju gurmanams.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 88/100
IMDb: 8.3
Jūsų Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)