Filmas: "Toks gyvenimas!" / "Le sens de la fête" / "C'est La Vie"

Sveiki,

Prancūzų kinas visada traukia dėmesį, dažniausiai pateisina lūkesčius. Štai kažkada Lietuvoje tapęs dideliu hitu filmas „Neliečiamieji“ manęs nesužavėjo, tiesą sakant, priminė holivudine maniera istoriją, perteikta prancūziškoje kultūroje – ką norite, tą sakykite, ir iki šiol labai kritiškai priimu šį filmą. Tų pačių režisierių naujausias darbas pavadinimu „Toks gyvenimas!“ (pranc. C‘est la Vie) (2017) turi net keletą pavadinimo variantų, nepatiko vien jau dėl nuvalkioto pavadinimo, tačiau labai mėgstu prancūziškas komedijas, tad suteikiau dar vieną progą.

Iš esmės filmas, kaip ir „Neliečiamieji“ atitinka to lengvo turinio ir jau kažkur matytų siužetinių apmatų istoriją, kuri tinka masiniam ir neišrankiam žiūrovui, bet nepilna koja iš dalies patenkina ir užgrūdintus kino gurmanus. Tokio tipažo „fifti-fifti“ paskutiniu metu ypač populiarūs Lietuvoje. Lyg ir nenuprotina mąstančiojo, bet ir nesmurgdo ir atlėpusio seiliaus. Toks filmas tiks pavargėliams, nors gana skeptiškai žiūrėjau pirmąjį pusvalandį, nes jame rodėsi pernelyg daug chaosinio efekto, kurį kelia vestuvių ruošėjų aplinka ir nuolatiniai plepalai ir tauškai (labai plepus filmas!), tačiau tai yra dalis šurmulingojo efekto, kurį kuria nuolatinė įtampa ir daug susikertančių konfliktinių situacijų koliažas.

Iš vienos pusės viskas gerai, iš kitos lyg erzina, nes pamažu tampa aišku, kad vestuvėse bus krachas. Galiausiai scenarijus ima pulsuoti ir atsiranda kitų spalvų, gyvenimiškos patirties, išminties tonacijų, absurdo ir iš visų šių komponentų susideda gana neprastas optimistinių nuotaikų filmas, kurį sužiūrės daugelis tikrai neprastai, o jeigu dar buvote (esate?) pametę galvas dėl „Neliečiamųjų“, tai tikriausiai šį filmą pravartu pamatyti ir be jokios ypatingos progos.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 7.0

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Teresės nuodėmė" / "Thérèse Desqueyroux"

Sveiki,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Teresės nuodėmė“ (Therese Desqueyroux) (2012) – tai dar vienas prancūzų filmas su bene pačia garsiausia ir bene geriausiai Lietuvoje žinoma šiuolaikine prancūzų kino aktore Audrey Tautou, kuri vis labiau ir labiau man ima patikti. „Teresės nuodėmė“ neaplenkė ir mūsų kino teatro, tačiau tik visai neseniai pavyko pamatyti šį kūrinį...

Tiesą sakant, nesismulkinant, galiu pasakyti, kad filmas pasirodė gan vidutiniškas. Audrey Tautou sukurtas personažas buvo keistai šaltas, tačiau nebejausmis, sakyčiau, savotiškai įdomaus charakterio, kokių retai pasitaiko realybėje. Kad žmona mėgsta kartais panuodyti vyrui gyvenimą – tą jau įsitikinome Agatos Kristi detektyvuose, tiesą sakant, panašus siužetas vyksta ir šiame filme. Iš esmės filmas nieko naujo neiškelia ir nedeklaruoja, gludina tas pačias temas prancūziško kino manieromis, tas, kas dar labai žavisi šioms manieromis – filmas patiks dar labiau. Pirmoji filmo pusė labiau intrigavo, o kaip čia bus, kaip čia viskas klosis, juolab, kad rodėsi dviejų siužetinių linijų pasakojimas – apie Teresės santuoką ir jos draugės meilės istorija su gražuoliu žydu, kuri vėliau prasmego ir pasiliko visai antrame plane, o po to liko tik keisti, sakyčiau, tuščiaviduriai kiautai, piešiantys Teresės nevykusį santuokinį gyvenimą. Ne viskas man čia buvo motyvuota ir įtikinama, ypatingai Teresės „atgijimas“ filmo pabaigoje, kada jai net ašara akyse sublizgo, tačiau tikrai ne žiūrovams...

Nevadinčiau šią juosta itin sėkminga, tačiau buvo vietų, kuriomis teko ir pasimėgauti, ypatingai patiko keistas, mįslingas Teresės personažas, antraplaniai atpažįstami aktoriai ir viso filmo koloritas, matyt, tuo momentu reikėjo man kažko prancūziško – jei ne vyno, tai bent filmo. O šiaip filmas nugrims mano atmintyje ir ten, jaučiu, pasilaidos. Nesužavėjo šitas filmas, toli gražu nesužavėjo, bet ir toli gražu ne pravalas.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 49 /100

IMDb: 6.1

Jūsų Maištinga Siela