Filmas: "Košmaras Guobų gatvėje 2: Fredžio kerštas" / "A Nightmare on Elm Street Part 2: Freddy's Revenge"

Sveiki,

Dėl šventos vaikystės, kai iš tikrųjų bijodavau užmigti, nes prieš akis regėdavau šio filmo vaizdinius, vėl norėjau sugrįžti ir atgaivinti prisiminimus, nutariau pažiūrėti „Košmarą Guobų gatvėje 2: Fredžio kerštas“ (angl. A Nightmare On Elm Street part 2: Freddy‘s Revenge) (1985). Pirmosios dalies nežiūrėjau, nes ją atsimenu puikiai ir matęs ne kartą – tikra siaubo klasika, ko nepasakysi apie 2010 metų naująją ekranizaciją. Antroji dalis buvo sukurta žaibiškai IX dešimtmečio viduryje, tačiau, manding, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, nė iš tolo neprilygsta pirmajai daliai.

Pirmieji kadrai – mokyklinis autobusiukas, kuris balansuoja ant uolos tikriausiai yra vieni stipriausių filmo kadrų, o visa kita tiesiog kažkoks pasityčiojimas. Nepatiko. Filmas kažkoks be atmosferos, siužetas labai lėkštas ir jo realizacija labai banali, nors „grūdą“ filmas turėjo – Fredis fiziniu pavidalu iš sapno erdvės persikelia į realybę, tačiau viskas suskubėta, atmosferos neišlaikyta, o siaubo scenos nė iš tolo neprilygsta pirmtakui. Viskas atrodė fragmentuota, sukarpyta, o vaidyba... Apie vaidyba galiu tik patylėti, nes tiek antraeiliai aktoriai, tiek pagrindinis aktorius Marck Patton, kuris po šio filmo kaip ir baigė aktoriaus karjerą – ir pačiu laiku – buvo baisesnė už patį filmą! Ir jei ne aktorė Kim Myers, kuri visą filmą buvo stulbinamai panaši į jaunąją Meryl Streep, tai buvo laiko su kolega diskutuoti, ar nebus tais metais M. Streep pasidariusi plastinės ir apsimetusi kita aktore, tai tikriausiai viduryje filmo būčiau ir užmigęs.

Tikrai, žiūrovai, mane labai nuvylė šio legendinio filmo tęsinys. Nepatiko nei aktoriai, nei siužeto realizavimas, nei vaidyba, nei atmosferos nebuvimas... Tiesiog tuščias laiko gaišimas. Ar bereikia sakyti, kad tai tikriausiai pati silpniausia „Košmaras Guobų gatvėje“ dalis? Tokia silpna, kad bijau bežiūrėti kitas dalis...

Mano įvertinimas: 2.5/10

IMDb: 5.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mėlynas aksomas" / "Blue Velvet"

Sveiki, kino gerbėjai,

Vėl grįžtu prie David Lynch kūrybos ir šįkart pamačiau jo kitą juostą pavadinimu „Mėlynas aksomas“ (angl. Blue Velvet) (1986). Nors filmas ganėtinai senas, tačiau jis priklauso, mano manymu, prie tos prabos, kurie nesensta ir išlaiko ilgalaikę meninę vertę, tokį filmą galėsime žiūrėti ir po 50 metų, tačiau jis vis tiek bus geras, įtraukiantis, įdomus.

Po „Malholando kelio“ D. Lynčas man pasirodė įdomus, ekspresyvus režisierius, turintis savitą skonį, braižą. „Mėlynas aksomas“ laikosi panašių principų – kriminalinė linija, seksas, smurtas, veikėjai su pakrikusiais nervais, įvestas tam tikras iracionalumas, kuris ir baugina, ir įtraukia į istoriją. „Mėlynas aksomas“ iš pradžių, bent jau pirmąsias 25 minutes žiūrėjosi gana sudėtingai, lyg ir mezgėsi kažkokia nupjautos ausies istorija, tačiau kai pasirodė aktorė Isabella Rossellini ir jos personažas Doroti – viskas stojo į savas vėžias. Ta stena, kai Džefris stebi prievartaujamą Doroti iš spintos, buvo tokia užvaldanti, kad net praradau amą.

„Mėlynas aksomas“ – tai intelektualinis filmas, kuris gal ne visiems tiks ir patiks, tačiau man paliko kuo geriausius įspūdžius. Puiki vaidyba. Buvo keista matyti „Nusivylusių namų šeimininkių“ žvaigždę Kyle MacLachlan tokį jauną ir judrų, mąslų. Jo personažas gana keistas. Beveik visi personažai buvo ryškūs, nešantys savo žinią, energetiką, pasaulį, todėl labai įtikinami ir kai kurie labai keisti, iki galo neįminami, todėl filmas tapo tik dar įdomesnis.  Rekomenduoju kriminalinių dramų gerbėjams ir, žinoma, kino gurmanams.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela