Rodomi pranešimai su žymėmis James Marsh. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis James Marsh. Rodyti visus pranešimus

2014 m. gruodžio 29 d., pirmadienis

Filmas: "Visko teorija" / "The Theory of Everything"




Sveiki, kino žiūrovai,

Tiesą sakant, labai laukiau filmo „Visko teorija“ (angl. The Theory of Everything) (2014), kuri jau laikoma viena geriausių filmų šių metų romantinių filmų kategorijoje. Nors filmo nelabai laikyčiau romantiniu, bet nutariau nedelsiant pažiūrėti šią juostą ir pats viską įvertinti. Na, britų režisierių James Marsh pažįstu iš tokio filmo „Šešėlių šokėja“, kuri praslydo Lietuvoje ir daug kam liko nepastebėta dėl savo netipinio formato – jautriai ir šaltai vaizduoti terorizmo kriminalą. Šis filmas totaliai skiriasi nuo to, ką mes matome „Visko teorijoje“, bet abu filmai geri ir įdomūs.

„Visko teorija“ – tai biografinė drama su romantiškumo prieskoniais. Labai įdomu, kaip filmą vertina pats Stephen Hawking, kuris dar tebėra gyvas, nors jam, kaip ir jo prototipui filme, buvo žadėta gyventi tik du metus. Tai jo gyvenimo istorija, paremta kuo tikslesniais faktais. Gana asmeniškas filmas, jo pirmieji keliai universitete, teorijos, meilės ir ligos simptomai, kurie personažą „sutraukia it atomą“. Paties S. Hawking pasisakymus nuolat galite paskaityti Delfyje, mokslo skiltyje – tai itin įdomus žmogus, nors ir praktiškai nejuda ir nekalba.

Kalbant apie patį filmą, galiu pasakyti, kad pradžia lyg ir nieko ypatingo nežadėjo – kažkaip viskas „žalia“, pernelyg romantiška, lyg tikėtumėmės eilinės idilinės istorijos, bet laikui bėgant su pagrindinio veikėjo liga imama pajusti tą kitokį egzistencinį lygmenį. Ar galima gyventi ir duoti, praktiškai kai esi visiškai suluošintas žmogus? Ar galima išsaugoti santykius, pamirštant save? Daug puikių klausimų galima iškelti žiūrint šį filmą, kuris man truputį priminė tokius filmus kaip „Nuostabus protas“, „Skafandras ir drugelis“...

Kalbant apie filmą, negalima nepaminėti vaidybos. S. Hawking‘ą suvaidinęs Eddie Redmayne mane iš tikrųjų ne juokais nustebino savo balso intonavimu, fiziniu panašumu ir trapumu. Nesitikėjau iš šio aktoriaus tokio pasirodymo, nors ir ankstesnieji jo vaidmenys man gerokai įsiminė. Lygiai toks pats atradimas yra ir Felicity Jones, kurios personažas tarp esmingo pasirinkimo man labai patiko – sudėtinga emocinė atmosfera. Abu aktoriai nominuoti Auksiniams gaubliams, belieka tik sulaukti paskelbimo. Manoma, kad kas nors pateks ir į Oskarų nominacijas – kas žino, kas žino...

O šiaip filmas šviesus, įdomus, spalvingas. Nėra jis sudėtingas, bet ir nebanalus. Kažkaip įdomiai ir lengvai pažiūrėjau, nesugaišdamas laiko su prasta režisūra. Viskas buvo gerai.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 7.7


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis

Filmas: "Šešėlių šokėja" / "Shadow Dancer"




Sveiki, kino mylėtojai,

Britų-airių filmas „Šešėlių šokėja“ (Shadow Dancer) (2012) yra neabejotinai vykusi knygos ekranizacija, kuri pasakoja apie Airijos konfliktą su Anglija dėl šiaurinės Airijos dalies. Nesumaišykite šio filmo su Lars von Trier‘o filmu „Šokėja tamsoje“ (2000)! Šis filmas mus nuneša į 1993 – uosius, kada Airija ypač karštai reagavo į Britanijos politiką dėl Šiaurės Airijos, kuri, kaip žinote, iki šios dienos priklauso britams. Tai airių grupuotės ekstremistai, kurie rengia iš anksto suplanuotas pasalas ir žudo nekaltus žmones, taip keršydami už tėvynę. Nacionalizmu užvaldytos širdys atskiria airius nuo britų ir vyksta tik pirmasis susipriešinimas.

Antrasis vyksta vienos jaunos moters namuose, kai ją pagauna britų žvalgybininkai ir verčia ją išduoti savo šalininkus. Čia mes išvystame britų kilmės aktorių populiarųjį Clive Owen‘ą, bet ne jam šįkart atitinka psichologiškai sunkus vaidmuo, bet jo kolegei taip pat britei Andrea Riseborough, - nuostabaus sukirpimo aktorė šįkart neslepia akių po dažų sluoksniais ir vaidina tiesiu ir blyškiu veidu, pilnu dramatizmo ir begalinio skausmo. Išties jos personažas atsidūręs tarp dviejų ugnių, o siaubingiausia tai, kad ji mintyse jau yra save nusiteisusi myriop: - „aš mirusi, aš jau mirusi, turiu už ką nors kitą numirti“. Airių ekstremistai buvo neabejotini mirtininkai. Sudėtingos ir įtemptos dienos jaunai motinai tampa ypatingas emocinis krūvis, kuris, tiesą sakant, ir žavėjo visą šį filmą, ir buvo visos juostos tikroji varomoji jėga. Ypatingas žvilgsnis į sudėtingą situaciją, puikiai parinkta aktorė ir visada jaudinantis šiek tiek politizuotas filmas atidengia skaudžią ir netolimą Airijos ir Britanijos santykių raidą.

Nesitikėjau, kad filmas patiks, jį puikiai įvertino kritikai. Filmas yra vienas iš tų baisiai šaltų šiaurietiškų juostų, kurie maloniai ir efektingai gramzdina į įtikinamą pasakojimą. Patiko!

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 6.2


Jūsų Maištinga Siela