Filmas: "Meilės priesaika" / "The Vow"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tiesą sakant, žinau tik vieną priežastį, kodėl ryžausi žiūrėti filmą „Meilės priesaika“ (angl. The Vow) (2012) – tai aktoriai ir nieko daugiau. Romantinius „saldžius“ filmus renkuosi jau priveiktas viso kino sunkio ir vedinas tik aktorių amplua smalsumo, na, ir kartais tiesiog „prastumti laiką“. Tiesą sakant, iš „Meilės priesaikos“ nieko nesitikėjau, todėl nusivilti neteko.

Žinau, žinau, filmas paaugliams ir seilę varvinančioms merginoms, kurios keičia nagų laką du kartus per dieną. Nepaisant to prierašo, kad filmas pagal tikrus faktus, o pabaigoje švystelėjusi tikrų žmonių fotografija žadino smalsumą, sakyčiau, filmas mažai kuo įtikina. Bet neįtikinti filmo užduotis, bent jau ne šio, nes tai iš tikrųjų muilo operos siužetas – avarija, atminties praradimas, mergina iš aukštuomenės pamilsta „prasčioką“, uošviai nemėgsta žento... Turime visą „Santa Barbaros“ kompleksą, ko daugiau, regis, norėti? Tik močiutės su virbalais ant sofos 5 valandą pavakary prie TV... Nepaisant visko, filmas šviesus, gražus, įkvepiantis žydėti, jaustis puikiai ir patogiai, o jautresnius pralieti vieną kitą ašarėlę. Nepasakyčiau, kad istorija mane sujaudino, nebent pats faktas ir apmąstymai po filmo, kad realybėje toli gražu šiai porelei nebuvo taip viskas saldu ir gražu.

Na, žinoma, aktoriai. Channing Tatum – paskutinius penkerius metus tikriausiai dirbo filmavimo aikštelėje kaip jautis – šitiek vaidmenų paskutiniu metu užplūdo mano repertuarą, tiesa, filmų pasitaiko visokiausių, o šitas vaidmuo gana vidutiniškas. Rachel McAdams savose rogėse – kiek ji jau romantinių dramų sukūrusi vaidmenų? Taip, keičiasi šukuosena, bet šypsena visur ta pati. Visgi jai tinka ši niša ir aktorė toli gražu nėra prasta. Na, ir žinoma, didžioji priežastis yra dieviškoji Jessica Lange, kuri sukūrė uošvės antraplanį vaidmenį. Vaidmuo menkas, neįsimintinas ir, ko čia slėpti, tikriausiai sutiko jį atlikti įkalbėta režisieriaus Michael Sucsy, su kuriuo dirbo prie kur kas geresnio filmo „Pilkieji sodai“ ir išplėšė Emmy statulėlę. Tiesą sakant, jos talento gaila tokiam filmui, bet nieko nepadarysi...

Filmą žiūrėti galima. Vietomis jis net įdomus. Gražu ir tas santykių pasaldinimas, šabloniškos scenos, tačiau stigo autentiškumo, ypatingos istorijos energetikos, kaip režisieriui pavyko sukurti „Pilkuosiuose soduose“, nes dabar viskas dėl seksualaus aktorių švytėjimo ir romantinės dramos kanonų, liko viskas ganėtinai paviršutiniška.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pilkieji sodai" / "Grey Gardens"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių vaidybinį filmą „Pilkieji sodai“ (angl. Grey Gardens) (2009). Tai televizijos užsakytas vaidybinis filmas, apremtas dokumentiniu filmu „Pilkieji sodai“ (1975) apie gana neįprastus dukters ir motinos santykius. Tokie santykiai gali kai ką švelniai sugluminti, bet tai pasakojimas, kuris apima du laikotarpius – ketvirtą ir aštuntą dešimtmečius, iki tol, kol buvo nufilmuotas dokumentinis filmas. Iš pradžių ši šeima buvo pasiturinti, pilna svajonių, kurios, deja, niekada neišsipildė. Nutrūkus finansavimui motina ir dukra, kuri taip trošku tapti aktore, pasiliko didžiuliame Pilkųjų sodų dvare skausmingai skursti. Pamažu dvaras ėmė pilkėti, stogas kiuro, viskas ėmė menkėti, o netrukus tai tapo sąvartynu, kur veisėsi katės, mėtėsi šiukšlės, visur dvokė šlapimu, tačiau motina ir dukra kūrė savo rūbus, gyveno tarp iliuzijos ir tikrovės, amžinai vienišos, be galimybės pajudėti iš Pilkųjų sodų...

 

Drew Barrymore ir Jessica Lange filme "Pilkieji sodai".

 

Realiai egzistavusias moteris įkūnijo nepaprastai gabios aktorės, kurios neįtikėtinai panašiai įkūnijo ne tik kalbos manierą, bet ir judesius, mimiką. Grimas – fantastiškas. Istorija gan graudi, bet nebloga. Manau, kad tai tikriausiai geriausias Drew Barrymore vaidmuo karjeroje, nominuotas „Emmy“ apdovanojimams kaip geriausia aktorė. Šio apdovanojimo, manau, negavo tik per plauką, nes kažkodėl jis atiteko jos kolegei Jessica Lange, kuri suvaidino Big Edie. Tai buvo jos pirmasis „Emmy“ apdovanojimas, bet per ateinančius penkerius metus, J. Lange dar pelnys du „Emmy“. Trečiąjį visai neseniai, prieš kelias savaites, už vaidmenį „Amerikietiška siaubo istorija“.

Negaliu pasakyti, kad filmas sužavėjo, tačiau aktorinis meistriškumas, charakteriai, aplinka, pasaulėžiūra... Manau, pati filmo medžiaga yra stipri ir verta žiūrovo akies. Džiaugiuosi, kad pagaliau pažiūrėjau šią juostą ir praturėjau. Ir vis dėlto, manau, kad filmas visgi šiek tiek viską sušvelnino. Tos moterys gyvenime iškentėjo kur kas daugiau, kur kas daugiau patyrė skausmo, filmas per lengvas, nenusakantis, tačiau užkabinantis tą gyvenimo nervą, kurią galima pavadinti „ne viskas pasaulyje yra gražu ir miela“.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela