Žemėlapis. Kokia šalis pirma leido (priėmė) įstatimiškai balsuoti moterims rinkimuose ir kada tą padarė Lietuva?

 

Sveiki!

 

Pateiktame žemėlapyje vaizduojama moterų rinkimų teisės įgijimo raida įvairiose Europos šalyse. Žemėlapis vaizdžiai atskleidžia, kad moterų teisių užtikrinimas žemyne vyko nevienodu tempu ir apėmė ilgesnį nei septynių dešimtmečių laikotarpį, prasidėjusį dar XX amžiaus pradžioje.

 

Pirmosiomis šios teisinės revoliucijos pradininkėmis tapo Šiaurės ir Rytų Europos šalys. Suomija išsiskiria kaip pati pirmoji šalyje ar regione suteikusi moterims balsavimo teisę – dar 1906 metais. Netrukus prie jos prisijungė kitos Skandinavijos valstybės, o po Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos imperijos žlugimo, 1917–1919 metais, balsavimo teisė moterims buvo įtvirtinta daugelyje Vidurio bei Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą (1919 m.), Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją.

 

Kitoje Europos dalyje šis procesas užtruko gerokai ilgiau. Vakarų ir Pietų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje bei Italijoje, moterys balsuoti galėjo tik po Antrojo pasaulinio karo – atitinkamai 1944 m. ir 1945 m. Balkanų šalyse bei kai kuriose Vidurio Europos valstybėse šios teisės taip pat buvo visuotinai įtvirtintos penktojo dešimtmečio viduryje.

 

Vėliausiai moterų balsavimo teisę pripažino kelios Pietų ir Vakarų Europos valstybės. Portugalijoje šie pokyčiai įvyko tik 1974 metais, o Didžiojoje Britanijoje pilnavertė ir lygiavertė balsavimo teisė pasiekta 1928 metais. Ypatingu atveju žemėlapyje išsiskiria Šveicarija, kurioje moterims balsavimo teisė federaliniu lygiu buvo suteikta tik 1971 metais.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Mozė Mitkevičius apie tai, kad teisė be pareigos ir įsipareigojimo nėra teisė

 

Sveiki!

„Mums dažnai atrodo, kad įstatymas yra tai, kas apriboja žmogų. Bet juk teisė kartu yra ir pareiga. Norėdami, kad mūsų teises gerbtų, turime įsipareigoti kitiems. Evangelija taip pat grindžiama šiuo principu – elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad kiti su tavimi elgtųsi.“ Mozė Mitkevičius

Mozė Mitkevičius yra gerai žinomas Lietuvos katalikų kunigas, teologas ir kanonų teisės specialistas, pasižymintis gebėjimu šiuolaikiškai bei intelektualiai interpretuoti tikėjimo tiesas. Jis vertinamas kaip charizmatiškas pamokslininkas ir visuomenės veikėjas, kuris savo įžvalgomis dažnai jungia dvasines vertybes su teisine logika bei kasdienine etika, skatindamas žmones į įstatymus ir krikščioniškas pareigas žvelgti ne kaip į suvaržymą, o kaip į pamatinį laisvės bei tarpusavio pagarbos šaltinį. Šią citatą siūlau apsvarstyti tėvams ir pedagogams kartu su jaunimu ir paaugliais, kurie žino savo teises, bet teisė be pareigos neegzistuoja.

Maištinga Siela

Žemėlapis: kurios Europos šalys yra įteisinusios homoseksualių porų (LGBT) santuokas?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Iki 2025 m. gruodžio mėnesio šios Europos šalys yra įteisinusios homoseksualių porų santuokas: Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Švedija, Norvegija, Portugalija, Islandija, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė (Anglija, Velsas, Škotija, Šiaurės Airija – atskirai), Liuksemburgas, Airija, Suomija, Malta, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Slovėnija, Estija ir Graikija. Tai žymi negrįžtamą poslinkį link visiško lygybės užtikrinimo žemyne.

 

Pradininkai ir Vakarų Europos Bumas (2001–2010)

 

Europos, o kartu ir pasaulio, lyderiais tapo Nyderlandai, įteisinę homoseksualių asmenų santuokas 2001 m. balandžio 1 d. Netrukus sekė Belgija (2003 m.), o 2005 m. svarbų žingsnį žengė Ispanija, nepaisydama galingos Katalikų Bažnyčios įtakos. Šie veiksmai padėjo pagrindus platesniam pripažinimui. Vėliau lygybės banga pasiekė Skandinaviją, kur 2009 m. santuoką įteisino Švedija ir Norvegija, o 2010 m. – Portugalija ir Islandija. Šios šalys sukūrė tvirtą Vakarų ir Šiaurės Europos bloko pagrindą, pripažįstantį vienos lyties porų teises.

 

Konsolidacija ir didžiųjų valstybių posūkis (2012–2017)

 

Antrąjį dešimtmetį lygybės įstatymai toliau plito. 2012 m. prie Skandinavijos šalių prisijungė Danija. Po metų, 2013 m., Prancūzija įteisino santuoką, o 2014 m. šį žingsnį žengė ir Jungtinė Karalystė (Anglija, Velsas ir Škotija – atskirai). Vėlesni metai užtikrino pripažinimą mažesnėse, bet strategiškai svarbiose valstybėse: Liuksemburge (2015 m.) ir salos valstybėse Airijoje (2015 m., po visuotinio referendumo) bei Maltoje (2017 m.). Šį periodą užbaigė Suomija (2017 m.) ir didžiausia Europos Sąjungos valstybė Vokietija (2017 m.), įteisinusi santuoką parlamento balsavimu.

 

Rytų Europos proveržis ir Naujasis etapas (2019–dabar)

 

Naujasis etapas apėmė Centrinę ir Pietų Europą. 2019 m. santuoka buvo įteisinta Austrijoje. Po referendumo 2022 m. prisijungė Šveicarija. Tais pačiais metais Slovėnija tapo pirmąja buvusios komunistinės Rytų ar Centrinės Europos šalimi, pripažinusia vienos lyties asmenų santuoką.

 

Ypač svarbus Baltijos šalių regionui įvykis buvo 2024 m., kai Estija įteisino santuoką. Ji tapo pirmąja Baltijos ir antrąja buvusia Sovietų Sąjungos respublika (po Slovėnijos atskilimo nuo Jugoslavijos), priėmusia tokį įstatymą. Galiausiai, 2024 m. Graikija tapo pirmąja daugumą stačiatikių turinčia šalimi, įteisinusia vienodos lyties asmenų santuokas ir įvaikinimą.

 

 

Maištinga Siela