Filmas: "Pasienis" / "Borderland"

Sveiki,

Siaubo trileris „Pasienis“ (angl. Borderland) (2007) gali patikti tiems, kurie domisi šėtono garbinimo kultu ir tiems, kuriems geras siaubo filmas yra tas, kur yra pjaustomos žmonių kūno dalys. Bent jau toks pirmas įspūdis po pirmųjų 15 minučių, kai gyvam žmogui lupinėjamos akys. O vėliau įvedama pusiau meilės istorija ir kriminalinė šiurpi istorija, kuri gali patikti arba gali ir nepatikti.

Pasakysiu taip: filmas nėra joks įspūdingas. Apie jaunuolių ištroškusių sekso ir narkotikų kelionę į Meksiką net neverta žiūrėti, jeigu vien ta matyta ir kažkur regėta siužetinė linija kelia jums atgrasumą... Šiaip tipiniai vaikinų personažai ir charakteriai: vienas karštakošis, kitas nekaltas, o kitas gerumo įsikūnijimas. Tipinė gyvenime nesuderinama trijule kine kažkodėl labai scenarijaus autoriams labai limpanti. Tiesą sakant, mane kaip žiūrovą, labiausiai jaudino ne pjaustomos galūnės, o pats viso šito siaubo tikslas, kuris, tiesą sakant, man iki galo taip ir netapo aiškus. Finalas gana graudokas – susišaudymas, nelogiškos scenos ir daugybę sektančių, kurios pasiryžusios dėl savo valdovo gultis kryžiumi. 

Stebina nebent tai, kad filmas paremtas tikrais įvykiais. Iš tikrųjų pasienyje yra rasta per 50 lavonų su išimtomis smegenimis, o ir dabar Meksikoje masiškai grobiami žmonės ritualinėms skerdynėms. Iš esmės tuo filmo baugumas prasideda ir baigiasi, o visos tos persekiojimo scenos, trykštantis kraujas, kaitri pasienio Meksikos saulė – tėra tik menka atmosferą kurianti dalis. Šiaip visumoje filmas „nieko ypatingo“, vidutiniška režisūra, skurdokas siužetas, erzinantys kai kurie veikėjai – tipiniai prasto siaubo filmo elementai. Bet... naktį žiūrėti galima, kai tikrai nesimiega.

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkalinta pragare" / "Drag Me to Hell"

Sveiki,

Į naktinius siaubo filmų seansus patraukiau su filmu „Įkalinta pragare“ (angl. Drag Me to Hell) (2009), apie kurį buvau išgirdęs visai neprastų atsiliepimų. Bet juk žinome, kaip su siaubo filmais šiuo metu yra – retas koks nors aukso kiaušinis tarp visų tų vienodų šokoladinių...

„Žmogus voras“ ir „Piktieji numirėliai“ režisierius Sam Rami tikriausiai turi be galo didelių užtarėjų ir draugų, nes kitaip nesuprantu, iš kur jis surinko tiek begalės gerų kritinių atsiliepimų. Filmas išties, sakyčiau, gal ir neblogas, bet tikrai neįspūdingas. Specialieji efektai „šiaip sau“, filmo atmosfera lyg ir įtikina, bet iš kitos pusės atrodo kažkokia be atmosferos, karkasinė. Filme man labiausiai patiko legendinė senė čigonė, kuri nuolat atakavo vargšę blondinę – ji iš tikrųjų kėlė šiurpulių ir priminė Gogolio „Baubo“ apsėstąją numirėlę. Bet iš kitos pusės atrodė kiek ir juokinga – paspringimas daiktais, nuolatinės senės šleikštus vėmimas ant vargšės blondinės, tiek numirus, tiek sapnuose, o dar tas nelogiškas plaukų rovimas... Daug kas buvo nuspėjama ir truputį pritempta prie komikso. Suprantu, kad režisierius galbūt norėjo įmaišyti šiokių tokių humoro elementų, bet jie erzino, nes griovė bendrą filmo atmosferą, kurią galėjo išplėtoti išties labai gerai ir filmą paversti kultiniu.

Visumoje filmas atrodo šiek tiek pervertintas. Jis truputį nuspėjamas, bet jame yra ir įdomių personažų, scenų, bet pasigedau dar didesnio siaubo efekto, suderintos atmosferos ir kitoniškesnės, savitesnės režisūros.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Eilėraštis: Žaliojo tilto skulptūros

Sveiki,

Sąmoningai reaguodamas į Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą, dalijuosi galvoje netikėtai blykstelėjusiu eilėraščiu.

 

Žaliojo tilto skulptūros

Juos nukėlė nusilpusius ir skylėtus.

Peraugę medžių rieves ir jų sutelktą amžių

Ir skaičiavę upės kraujo litrus,

Pamiršę skaičiuoti savuosius.

O juk buvo. Ne vienas. Kuris šoko

Nuo tilto ir matė, netariant žodžio,

Ir mirtį regėjo,

Plaukiant pro šalį plaustu.

O kaip šypsojos! Atsigręžus lyg mergaitė –

Gėlių pardavėja.

Jei būčiau Vilniaus vėjas iš upės žiočių,

Išlindęs nuo bėgančio laiko ir įpuolęs

Į jų sustingusius aštuonerius kūnus, ką būčiau regėjęs?

Ką būčiau regėjęs ir matęs iš šiaurės pietų,

Kai vasarą keisdavo speigas, o naktį lietus ir praeiviai?

Kaip jie miršta kelkraščiuos lyg kiauri parašiutai

Kaip brangsta konjakas ir laikraščius keičia vitrinos,

Kaip benamiai neranda nakvynės,

Kaip nusenka jausmas ir upė prie kojų pakylą?

Ar būčiau ištvėręs perversmą ir viltį nukritus

Žemiau tikėjimo lygio,

Kai nutūpę paukščiai dairos perėti

Ir čia apspjauna naujas grafiti kenkėjas...

Ar būčiau ištvėręs septinto dešimtmečio madą,

Dryžuotą močiutės suknelę?

KGB automatą?

Eiles šalia parduotuvių,

Šuns alkį, gimimą ir verkiantį vaiką?

Jei rūdžių akys užtrauktų manąsias

Ir regėčiau einantį laiką,

Ir jei būčiau paminklas mirštančiam Dievui

Prie upės, kur skendo praeiviai, neprašydami nieko...

Ar būčiau... Ar būčiau ištvėręs?

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karo gėlės" / "The Flowers of war"

Sveiki,

Jau labai seniai ketinau pažiūrėti filmą „Karo gėlės“ (angl. The Flowers of War) (2011), kurį režisavo kinų režisierius, „prasimušęs į Vakarus“ Yimou Zhang. Šįkart jis kuria anglų kalba filmą ir pasikviečia Holivude pripažintą aktorių Christian Bale pagrindiniam vaidmeniui. Jis suvaidina abejotinos reputacijos numirėlių grimuotoją, kuris patenka į vienuolyną per japonų invaziją Kinijoje. Jis vis neapsisprendžia, ar pasiduoti savo girtuoklystei, ar gelbėti mergaites ir vienuolyne besislepiančias prostitutes...

Galiu pasakyti, kad filmas išties geras, nors kino kritikai gana „išminkė“ šį filmą ir negailėjo prastesnio žodžio, tačiau visumoje jis tikrai yra atradęs savo žiūrovą. Pirmas įspūdis buvo gana slogus – koks 20 minučių žiaurių karo vaidų, vienodų azijietiškų veidų ir visiškos beprasmybės – viskas ištęsta ir nėra jokios istorijos ir tik žiaurumas ir daug šūvių. Nepaisant visko, žinojau, kad istorija visgi privalo būti ir ji pamažu užsimezga ir ima ryškėti linija. Filmas turi nemažai vizualiai gražių kadrų – miltai, bažnyčios spalvotas vitražas, dūžtantys veidrodžiai... Smurto scenas keičia keistas flirtas ir gimstanti meilė, politiniai brutalūs sprendimai. Išties, filme yra daug gražių dalykų ir vienas iš jų – kinų aktorė Ni Ni, kuri vos dvidešimties atliko pagrindinės prostitutės vaidmenį. Nepaprastai graži rytų moteris...

Filme esama ir erzinančių dalykų, šiokių tokių Holivudinių šablonų, kaip antai bėgančios moterys, kurios kas tris žingsnius klupdamos atsigręžia, ar prievartautojai dar toli... Šis veiksmas apskritai man kine atrodo nelogiškas ir nepateisintas... Žinoma, maždaug nuo filmo vidurio prasideda visas įdomumas ir intriga, todėl, manyčiau, kad derėjo mažinti tų karo ir susišaudymo scenų, ypač filmo pradžioje, nes praktiškai jie buvo labai nuobodūs ir nuviliantys. Nežinau, ar mane įtikino ir toji užsimezgusi meilės istorija tarp Džono ir Jumo, bet kad vizualiai gražu, tai tikrai. Prostitučių pasiaukojimas vietoj vienuolyno mergaičių irgi ne visai toks „logiškas“ sprendimas. Deja, mes taip ir nesužinome, kas joms nutiko koncertuojant išvykoje... Bet iš to, kaip „kačių mylėtoja“ kriokė lipdama į furgoną, aišku, kad kraujas ir prievarta turėjo būti...

Visumoje filmas dailus, nors ir daug jame smurto, bet juk neatsitiktinai filmui suteiktas „Karo gėlių“ pavadinimas. Manau, kad filmas išties labai patiks daugeliui, na, o man itin stipraus gal įspūdžio nepadarė, bet tiko ir patiko.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela