Filmas: "Telma ir Luiza" / "Thelma & Louise"

Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Šįkart noriu pakomentuoti filmą „Telma ir Luiza“ (angl. Thelma and Louise) (1991), kurį režisavo legendinis „Svetimo“ režisierius Ridley Scott. Na, šį filmą jau seniai ketinau pažiūrėti, bet dėl nesibaigiančių filmų sąrašo, tikriausiai niekada nepažiūrėsiu visų gerų kino juostų, bet atranka yra atranka ir nieko nepadarysi... Bet ne apie tai dabar. Na, kultinis filmas, kurį tikriausiai labai mėgsta lesbietės ir vyrai – apie dvi gyvenimo monotonijos išvargintas drauges, kurios susiruošia į „mergaitišką“ kelionę prasiblaškyti ir įsivelia į kriminalinį pasaulį. Taip, šis filmas neatsitiktinai tapo kultiniu, kadangi panašiu siužetu vėliau bus sukurta begalės filmų! Tiesą sakant, tas begalės mane ir sugadino, nes filme sunkiai įžiūrėjau kažką naujo ir įdomaus, nes viską jau gožė šiek tiek „šviežesni“ filmai, kurie siužetiškai atkartojo kai kuriuos „Telmos ir Luizos“ motyvus. Vienas iš tokių filmų „Meksikietis“ (2001) – kažkuo visgi man pasirodė labai panašus.

Na, tai filmas atvėręs aktoriui Brad Pitt kelią į didįjį kiną – beje, jis pasirodo su kur kas stipresniu vaidmeniu tame pačiam „Meksikietyje“. Nors „Meksikietis“ nėra toks tragiškas siužetiniais vingiais, kaip „Telma ir Luiza“. Aišku, didžiausias šio filmo pliusas yra už šiuos vaidmenis „Oskarui“ nominuotos aktorės Susan Sarandon bei Geena Davis. Kritikai gerai įvertino jų pasirodymus, man irgi jos tiko ir patiko, nors abi draugės sukurtos pagal gana skirtingus charakterių tipus: Telma – infantili, chaotiška ir plepi, o Luiza toji „vyriškoji“, konservatyvi, pedantiška. Toks duetas turėjo susilaukti sėkmės. Visgi filmas daugiau pramoginis, pagrįstas kriminalinių nuotykių dvasia, kaip antai „Bonė ir Klaidas“, tačiau filmą visgi žiūrėti vis tiek gera ir smagu dėl aktorių, dėl garso takelių ir dėl svarbiausias priežasties – režisieriui pavyko sukurti filmą „su dvasia“. Kažkaip pats nepajauti, kaip susidraugauji su moterimis, jauti jų beprotybę, kelionių alchemiją, dulkes, baimę ir adrenaliną, kad nejučia imi klausti: o kurgi visa ši beprotiška kelionė mus visus nuves?

Manau, daugeliui filmas tikrai patiks. Savu laiku tai buvo maištinga juosta ir tikrai įdomi, na, o šiandien? Šiandien irgi gera. Siūlyčiau į filmą žiūrėti kaip į kultinį, pasistengti pajusti laikmečio dvasią, moterų kasdienybės atotrūkį, vaidybą ir tiesiog gerą režisūrą. Nesigailiu žiūrėjęs.

P. S.  Šiaip nerašau įdomių faktų, tačiau net man pačiam paskaičius tapo labai įdomu, tad išverčiau man įdomiausius: Ar žinojote, kad šiame filme vadumo buvo numatytas Meryl Streep ir Galdie Hawn, tačiau ji tuo metu filmuotis negalėjo, (nes, jeigu neklystu, laukėsi kūdikio) ir vėliau ji nusifilmavo su kolege kitoje juostoje „Mirtis jai tinka“ (1992)? Ir dar keletas negirdėtų faktų: Į Telmos vaidmenį pretendavo Nicole Kidman; Susan Sarandos už Geena Davis vyresnė net 10 metų, todėl buvo pašalintas dialogas, kad jos klasės draugės; George Clooney finale pralaimėjo menkai žinomam Brad Pitt dėl antraplanio vaidmens; Geena Davis buvo pasirašiusi sutartį, kad ji galėsianti atlikti arba Luizos arba Telmos vaidmenį, jeigu neatsirastų Luizai tinkamos aktorės; Į DJ vaidmenį, kurį atliko B. Pitt, taip pat pretendavo Johnny Depp, Tom Cruise, Sean Penn ir dar keletas garsių aktorių; į pagrindines aktores norėta imti Michelle Pfeiffer ir Jodie Foster, bet jos buvo kituose projektuose, analogiška, bet jos nugvelbė būtent „Oskarą“ iš S. Sarandon ir G. Davis; dainininkei ir „Oskaro“ laureatei Cher buvo pasiūlytas Telmos vaidmuo, bet ji atsisakė; Telmos vaidmenį buvo svarstoma pasiūlyti net Jassica Lange, Glenn Close, Emma Thmopson, Liza Minnelli, Sigourney Weaver ir kt; filmas nominuotas 6 „Oskarams“, pelnė tik už geriausią scenarijų.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 88/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tai, kas svarbiausia" / "One True Thing"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart noriu jau užbaigti Meryl Streep filmų peržiūrų epopėją su paskutiniu nematytu „Oskarui“ nominuotu vaidmeniu. Ir šįkart – „Tai, kas svarbiausia“ (angl. One True Thing) (1998), kurį režisavo Carl Franklin. Na, filmas tikrai seniai rodytas per lietuviškus TV kanalus, gal kas matėte, o jei ne – gal bus proga susigundyti pažiūrėti ir originalų kalba. „Tai kas svarbiausia“ tikrai, mano akimis, gal nėra pats stipriausias ir geriausias filmas M. Streep karjeroje, tačiau vis tiek neblogas. Iš pradžių galima suabejoti tiek režisūra, tiek pačiu siužetu – suaugusi dukra, dirbanti ambicingą darbą Niujorke, grįžta į tėvų namus, kur ji sužino, kad jos motina serga vėžiu ir tėvas jos prašo mesti darbą ir pasilikti namuose kaip ramstis ir slaugė... Ką pasirinks Elė? Nesunku tikriausiai atspėti...

Na, visas veiksmas ir drama sukasi apie dukters pasiaukojimą, apie motiną, kuri kiek įmanydama slepia nuo dukters ligos simptomus. Filmas ganėtina lengvas, bent jau pirmoji jo pusė netgi primena komercinį filmą ir M. Streep nė kiek neatrodo įspūdingai, kiek niekur už šį vaidmenį nenominuota puikioji Renee Zellweger – net keista, kaip jai tiko šis vaidmuo ir kaip ji neblogai pasirodė. Visgi M. Streep personažas pratrūksta artėjant filmo pabaigai. Tiesą sakant, jos monologas, skirtas dukrai, net širdį suspaudė – tas silpnumas ir bejėgystė išties pasistengta iš širdies. Visgi M. Streep vaidmuo kažkiek priminė filme „Šeimos albumas: Rugpjūtis“, tik anas filmas man pasirodė kur kas profesionalesnis ir geresnis, ir įdomesnis. Nepaisant sunkumo ir kitų niuansų, kurie visi „sugula“ filmo pabaigoje, filmas pakankamai šviesus, turintis „Holivudinių“ niuansų, šiek tiek pasaldinimų, siužetas lengvai nuspėjamas, o ir mintis aiški kaip diena: tikri dalykai yra ne asmeninės ambicijos ir karjera, o šeima ir bendražmogiškieji santykiai.

Filmas man patiko, nors nepasakyčiau, kad labai jau sužavėjo, visgi daugiau jame yra pliusų, nei minusų. Nors daugelis atsiliepimų sako, kad filmas labai jau liūdnas ir prislėgtas, tačiau, sakyčiau, liūdna yra tik filmo pabaiga, bet ji, kaip ir mūsų gyvenimas – visiems skirtas laikas, kurį privalome išnaudoti iki paskutinio kvėptelėjimo. Aišku, atskira linija pasakojama ir tėvo bei dukros santykiai, grįsti pasiaukojimo ir moralės principais, kurie galiausiai jungiasi į bendrą šeimos portretą. Jeigu norite neprastos vaidybos, šeimos dramiškos ir gyvenimiškos istorijos, tai šis filmas kaip tik Jums.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Usnis" / "Ironweed"

Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Filmas „Usnis“ (angl. Ironweed) (1987) tapo priešpaskutiniu nematyti Meryl Streep „Oskarui“ nominuotu darbu. Tiesą sakant, teko pavargti, ieškant tikslaus filmo pavadinimo vertimo, nes anglų žodynas nesiūlo jo šio sudurtinio žodžio atitikmens, o ir „Geležinė piktžolė“ kažkaip skamba nei šis, nei tas. Visgi filmo pavadinimą atradau rusų kalboje – „usnis“, nors anglų kalboje usnis turi kitą žodį, tačiau, kaip supratau, tai specifinė piktžolė, labai artima usnims. Šiaip ar taip, tai simbolinis filmo pavadinimas, kuris apeliuoja į tam tikrą socialinį sluoksnį – prasigėrusius benamius Didžiosios depresijos laikais, kuri tampa likusiai visuomenei kenksminga terpė, visai kaip usnis darže... Kai kas filmą bandė versti pavadinimu "Sąmyšis".

Tai tikriausiai vienas niūriausių Meryl Streep vaidmenų karjeroje. Jau nieko nesakau apie „Sofijos pasirinkimą“ ir kelis dar kitus vaidmenis, tačiau šioje romano ekranizacijoje ji sunkiai serganti alkoholikė, pardavusi viskiui ir vynui savo muzikantės ir dainininkės svajones. Ji tamposi su kita valkata, kurį suvaidiną taip pat už šį vaidmenį „Oskarui“ nominuotas Jack Nicholson. Šis duetas filme išties nuostabus ir žiūrisi labai puikiai. Skaudus filmus apie mirusias svajones, parduotas gyvenimo metus... Pats siužetas taip pat neprastas – pagrindinis veikėjas regi seniai mirusius žmones, su jais kalba ir vos geba skirti realųjį gyvenimą nuo iliuzijų. Filme nestinga puikių scenų, tik retkarčiais galbūt pernelyg užtęstos kai kurios menkiau reikšmingos scenos, tačiau visumoje filmas tikrai vertas dėmesio ir net nežinau priežasties, kodėl dabar šis filmas turėtų būti pasenęs?

Beveik pustrečios valandos trunkanti skausminga agonija pilna jausmų, socialinio dugno vaizdų, skurdo ir tai, ką skurdas padaro su žmonėmis, ypač, kai žmonės Didžiosios depresijos metu vos galą su galu sudurdavo ir darbas buvo vos ne žodžio susitarimas. Šaltas, niūrus, bet jautrus filmas. Ir jis man patiko! Netikėti dviejų savo kartos mano vienų mėgstamiausių aktorių amplua – buvo išties verta pamatyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Verksmas tamsoje" / "A Cry in the Dark" / "Evil Angels"

Sveiki, skaitytojai,

Vėlgi tęsiu Meryl Streep „Oskatui“ nominuotus filmų peržiūras ir šįkart Fred Schepesi režisuota biografinė drama „Verksmas tamsoje“ (angl. A Cry in the Dark) (1988), o kai kur filmą galite išvysti ir pavadinimu „Evil Angels“, tačiau tai vienas ir tas pats filmas. Manau, šiuo vaidmeniu M. Streep buvo labai arti „Oskaro“, kadangi už šį vaidmenį ji pelnė Auksinę palmės šakelę – tai vienintelis aktorės šio festivalio apdovanojimas per visą karjerą.

Na, filmas išties intriguoja, kadangi jis pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje kriminalinių teismų ir garsiausią Australijos nuteistą moterį, nors, kaip ji teigė, šios moters vaikelį sudraskė laukinis šuo dingo. Kai filmo režisierius režisavo šią kino juostą, teismų procesas buvo atsinaujinęs ir tai nulėmė kitonišką filmo pabaigą. Iki šiol, jau praėjus daugiau nei 30 metų nuo realių įvykių, australai prisimena šią bylą, dėl kurios žmonės netgi susimušdavo gatvėje – primena jums Garlevos ir Drąsiaus Kedžio sukaustytą Lietuvą? Tokio masto byla, nors savo siužetu man kiek labiau priminė kitą mūsų šalies vaikžmogžudystinę bylą – tai Almos Bružaitės byla.

„Verksmas tamsoje“ išties gerai surežisuota drama – jame įvykių ir slogių nuotaikų bei teismo procesų netrūksta. Labiausiai mane asmeniškai šiurpino ne tiek tas faktas, ar motina nužudė savo devynių mėnesių dukrelę, kiek tai, kaip lengva žiniasklaidos priemonėmis paveikti visuomenę ir padaryti iš normalios moters raganą, dar įdomiau, kad ši formuojama mintis įsismelkia į teismų sales ir net paveikia prisiekusius bei teisėją. Aišku, filmas konstruojamas įtaigiai, nes ir pats žiūrovas ima abejoti moters nekaltumu, nors pasirodo M. Streep kuriamo personažo ir ciniškoji pusė. Daug emocijų, truputis detektyvo ir šeima per mikroskopą – filmas išties geras ir vėlgi priminė 1989 metų nufilmuotą „Muzikinę dėžutę“ su Jessica Lange, kur viskas vystoma irgi panašiai – patariu pažiūrėti ir šį filmą!

Iš esmės filmas man patiko, nors šiaip teismo procesai, liudijimai ir kiti dalykai mane kine nervina ir nuo jų pabosta, tačiau režisieriui intrigą pavyko išlaikyti. Išties sunku patikėti, kad taip galėjo nutikti XX a. antroje pusėję, lyg būtume grįžę į Salemo laikus. Aišku, puiki M. Streep vaidyba, įtaigiai suvaidino ir aktorius Sam Neill. Ką aš begaliu pridurti? Tai drama iš didžiosios raidės. Rekomenduoju visiems.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.9

Jūsų Maištinga Siela