Šios dienos daina: Kim Carnes "Bette Davis Eyes" [žodžiai / lyrics]

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart rubrikoje noriu pristatyti Kim Carnes (g. 1945) ir jos vieną didžiausių karjeroje dainų – „Bette Davis Eyes“, kurią tikriausiai puikiau prisimintų vyresniosios kartos klausytojai, tačiau neprošal apsišviesti ir jaunesniajai, ar ne?

Tiesą sakant, man ši jos daina netgi labai nepatiko, kurią įvardijau kaip „prasirūkiusią atlikėją“, bet netyčia namuose atsirado jos ko gero vieno geriausio albumo „Mistaken identity“ (1981) vinilas ir tiesiog pasidaviau jos specifiniam balso tembrui, kuris galbūt ne visiems tiks ir patiks, tačiau kaip kadaise Bonnie Tyler, taip ir Kim Carnes turi savo unikalų vokalą, kurį su niekuo nesumaišysi. 

Daina apie legendinės Holivudo aktorės Bette Davis akis iš tikrųjų pirmą kartą pasirodė 1974 metais ir ją atliko Jackie DeShannon – toji versija kur kas paprastesnė, gal dėl to neprilygo 1981 metais pasirodžiusiai Kim Carnes versijai, kuri atlikėjai atnešė pirmąją Grammy apdovanojimą už metų įrašą. Daina taip šovė į viršų, kad ją pamėgo visas pasaulis. Prancūzijoje ir Kanadoje singlas tapo platininiu, Italijoje ir JAV auksiniu. Daugelyje pasaulio valstybių daina ne vieną savaitę išsilaikė klausomiausių dainų topo viršūnėje. 

Dainą vėliau perkūrė ir kiti atlikėjai, oficialiai įrašą padarė ir aktorė Gwyneth Paltrow, tačiau taip paprastai ir kartu giliai, kaip šį kūrinį atliko Kim Carnes tikriausiai niekam daugiau nebepavyks atlikti. Pasiklausykite:

Kim Carnes „Bette Davis Eyes“

Jackie DeShannon (pirmoji dainos versija)

Žodžiai / Lyrics

"Bette Davis Eyes"

Her hair is Harlow gold
Her lips sweet surprise
Her hands are never cold
She's got Bette Davis eyes
She'll turn the music on you
You won't have to think twice
She's pure as New York snow
She got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
She got Greta Garbo's standoff sighs
She's got Bette Davis eyes

She'll let you take her home
It whets her appetite
She'll lay you on the throne
She got Bette Davis eyes
She'll take a tumble on you
Roll you like you were dice
Until you come out blue
She's got Bette Davis eyes

She'll expose you, when she snows you
Off your feet with the crumbs she throws you
She's ferocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

And she'll tease you
She'll unease you
All the better just to please you
She's precocious, and she knows just
What it takes to make a pro blush
All the boys think she's a spy
She's got Bette Davis eyes

She'll tease you
She'll unease you
Just to please you
She's got Bette Davis eyes
She'll expose you
When she snows you
She knows you
She's got Bette Davis eyes

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Ar lietuvio laimė ir nelaimė iš tikrųjų yra nesvarbi? Valdančiųjų valstiečių paskutinis "laimės genocidas"

Sveiki,

Šįryt prie kavos puodelio peržiūrėjau vakarykščių žinių įrašą, kuriame buvo klausiama buvusios politikės, ką reiktų daryti, kad Lietuvos žmonės būtų laimingi? Buvo prieita prie išvados, kad valdžia apskritai neturėtų būti atsakinga už žmonių laimę... 

Gal ir neturėtų, bet ir už nelaimes neturėtų būti atsakinga, tačiau... Valstiečiai, varpų žemėje kėlėjai į padanges, per paskutiniuosius metus išties rūpinasi, kaip tą „laimę“ pažaboti netgi visai nesąmoningai. Valstiečiai nespręsdami esminių būties problemų daro tai, kas kol kas jiems sekasi geriausiai – uždrausdami žmogaus paskutinius laimės resursus. Statistinis lietuvis, jau niekam ne paslaptis, nebegali nei keliauti, nei be bauginančių paskolų įsigyti būsto, nei susitaupyti, nei patirti kažkokių egzistencinių potyrių, kurie suteiktų nors šiek tiek skaidrios laimės (juokais – boža, net braškės vėl pabrango!): kad ir nueiti į teatrą ar laiko skaitymui, nes... Lietuviai girtuokliai, lietuviai atsilikę, lietuviai nepatriotiški, lietuvių vaikų pasiekimai mokykloje apgailėtini, universitetų per daug, kokybės nėra, euras prie lito, litas prie euro, socialinė atskirtis vis auga, vaikai paliekami šulinyje, studentės deginamos bagažinėje, todėl atimkime bet kokias iliuzijas patirti, kad ir pačias žemiausias laimės apraiškas ir:

a) uždrauskime alkoholį (nes nusigers tie ir taip nelaimingi žmogeliai – atimkime paskutinę laimę);

b) apmokestinkime cukrų (nes, oi, kaip sutaupysime! Čia užuot gerinę maisto kokybę, geriau užverskime rinką pavojingais antrarūšiais saldikliais, nuo kurių jie gydysis padidėjusiomis vaistų kainomis – išmintinga, neprikibsi!);

c) ilginkime darbo valandas (nes, oi, tik darbas išgelbės Lietuvos ekonomiką, o statistinis lietuviukas toliau obliuos už minimalkę ir jei dirbs ilgai, vadinasi, nebus kada gerti);

d) būstų nuomos kaina didesnė už paskolos įmokų kainą, todėl priverskime juos paimti paskolą ir neleiskime emigruoti – ypač jauną žmogų!;

e) neleiskime įteisinti partnerystės tarp tos pačios lyties (nes, oi, nepykdykime pensininkų ir katalikų, žulykų ir šiaip nacionalistų, kitaip sakant, „normalių“ lietuvių), todėl drauskime ir toliau, kol „lėtieji“ estai eina į priekį šviesmečiais...

f) suvarykime jaunuolius į karinę prievolę, įtikinkime, kad verta mylėti tėvynę, šelpkime kareiviškiems batams ir košei, taip sustabdysime jaunąjį žmogų nuo emigracijos (sutaupysime vergų klasei darbo jėgos)...

....(šiaip eiliniai draudimai, prievolės, apmokestinimai, lengvatų šalinimas, kraujas, šūdas, sekso vergija) ir....

ž) uždrauskime žmonėms jaustis laisviems ir uždrauskime bet kokį malonumą, tegu susimoka už tą laimės iliuziją brangiau arba būna absoliučiai nusivylę ir nelaimingi – juk valdžia neatsakinga už žmonių laimę ir gyvenimo kokybę.

Aišku, galite tai interpretuoti kaip eilinį paburnojimą, kai lietuvis kuria apie savo nelaimingumą mitą. Žinoma, kad Lietuva nuostabi šalis, kaip, beje, ir Rusija, tik valdžios aparatai, kaip ir daugelio tautų, baisiai supuvę. Tautos ir valdžios konfrontacija ir toliau didėja ir, deja, didės. Pasakyk tris kartus melą ir jis taps tiesa, todėl nereikia sakyti, kad burnodamas lietuvis iš tikrųjų tik skundžiasi, jis iš esmės neburnoja, o solidžiai (ne kaip graikai su akmenimis gatvėje) pasako, kad mitas apie nelaimingą jau seniai tapo realybės dalimi.

Ar po cukraus uždraudimo, bus apmokestintas seksas? Greitai už orumą ir prigimtinius poreikius teks dar plačiau praverti pinigines. Nes orumas, kaip žinia, greitai irgi taps, jeigu ne geidaujamai retas, bet ir iš esmės ydingas dalykas, juk vertybes keisti kaip plakatus nesunku – tik pakeiskite partiją.

Jūsų Maištinga Siela

Knyga: Myrto Azina Chronidi "Išbandymas"

Myrto Azina Chronidi. „Išbandymas“ – Vilnius: Alma littera, 2017.

Sveiki,

Dalia Staponkutė, išvertusi Kipro rašytojos Myrto Azina Chronidi romaną Išbandymas, iš esmės pratęsia savo pačios literatūra pradėtą Kipro kultūros sklaidą Lietuvoje. Žymi Viduržemio jūros salos rašytoja pelnė Europos Sąjungos literatūrinę premiją, kas padėjo šiam kūriniui suskambėti kitomis ES kalbomis. Romanas, netelpantis į jokius žanro rėmus, pristatymuose akcentuojamas dėl savo formos unikalumo, o jeigu unikalumo, vadinasi, žanrų samplaika, jeigu žanrų samplaika, vadinasi, tekstas bus apsunkintas, tačiau kas baidosi žanrų difuzijų, tas niekada literatūros atradimų fronte negeria pasitenkinimo dėl naujo atradimo šampano.

To šampano troškulio vedamas, perskaitęs prekybos centre per išmanųjį keletą paskubomis rastų internetinių komentarų, griebiau įtartinai ploną knygą ir įsimečiau į pirkinių krepšį. Spontaniški pirkiniai, paskaičius vien atgalinę knygos viršelį, man iš esmės nebūdingi, tačiau knygos apimtis nebaugino, o ir eksperimentuoti, kaip ir pati knygos autorė, galiu sau retkarčiais leisti, tiesa?

Tiesą sakant, pažintis su egzotiško krašto literatūra (pagaliau tai ne Homeras, ne Sofoklis ir ne Dantė!), o kažkas išties šiuolaikiško ir įmantraus. Šįkart nepabijosiu vartoti žodžio įmantraus, nes romanas dvelkia eksperimentine literatūra – tokios neturime daug nei verstinės, nei lietuvių literatūros aruode. Eksperimentinis tekstas tarytum terapinio rašymo nuotrupos, kiek priminė sudėtingą Lenos Eltang romaną Akmeniniai klevai, kada skirtingų pasakojimų fragmentus jungia asociatyvus skaitymas, persipynę simboliai, pasikartojantys veiksmai, tačiau priešingai nei L. Eltang romane, kipriečių rašytoja nesistengia išvystyti sukarpyto naratyvo kruopščiai ir palieka daugybę pasakojime žiojančių skylių ir netgi vilkduobių, nuo kurių skubresnis skaitytojas ne visada gali pasijusti užtikrintas, jog tikslingai suvokia teksto prasmes.

Kitą vertus, galbūt eksperimentinės literatūros tikslas ir yra išmaišyti malkoje kortas taip, kad skaitytojas ir nesudurstytų visų naratyvinių prasmių arba kiekvienas juos sudurstytų kaip geba, todėl Išbandymą kur kas lengviau perskaitys kiprietis arba graikas nei statistinis lietuvis. Ar tai kerta per šios knygos pasirikimą skaityti ar neskaityti? Kerta. Nestabilumas Išbandyme epasireiškia kaip žaismingas kortų dėliojimas, daug keistų poetizuotų meilės pasakojimų, kuriuose išryškėja pietietiškos kultūros niuansai, aidi ir turkų 1974 metais okupuoto šiaurinės Kipro dalies istorinės aimanos bei aliuzijos į pietiečių rašytojus klasikus bei į tai, kas suponuoja pačiai autorei. 

 Myrto Azina Chronidi.

Gausybė tekstų pradžiose pateiktų epigrafų, citatų, kurios kaip niekada neerzina, bet papildo tekstą, rodo, kad tekstų konjunkcijas dar geriau pajus apsišvietę literatūrologai, pvz., vienas skyrius skirtas amerikiečių poezijos novatorei Sylvia Plath ir jos santykiams su vyru. Išimti iš jos eilėraščio frazių fragmentai naudojami M. A. Chronidi tekste, kurie persipina, papildo vienas kitą ir kuria savotišką tekstinę interpretaciją, grožinę eseistiką, vėliau S. Plath simboliai (mėnulis, veidrodis ir t. t.) nukeliami ir į kitus kiprietės tekstus ir galiausiai visi fragmentai tampa eksperimentiškai „šokantys“, tik iš pirmo žvilgsnio nebevaldomi, bet intuityviai „suvesti“ į reikiamas „vietas“. Tiesą sakant, toks eksperimentas nėra jokia novacija, nes autorės inovacija – tik pasirinkti įvaizdžiai ir temos šiam eksperimentui, bet net skaitant neteikia atpažinimo džiaugsmo, taigi kur tarp tų vilkduobių yra geroji šio romano pusė?

Sakyčiau, kad kalba yra viena stipriausių šio romano dalių. Žinoma, reiktų laurų vainiką dėti ir Daliai Staponkutei, kuri vertė, tačiau būtent Myrto Azina Chronidi, pasirinkusi ypač poetišką kalbą, nesibodi senų ir pigių meilės romanams būdingų klišių, kurios stebina savo nuvalkiotais įvaizdžiais, pvz. „Norėjau, kad jo siela paglostytų man veidą, dar kartą paliesdama mano lūpas, glostydama man plaukus, nuplaudama baimę, gėdą ir sąžinės graužatį (p. 32)“. Esama ir visai netikėtų, originalių palyginimų, pvz. „Saulė, kylanti virš kalnų ir panaši į apvalų bulvės traškutį, traukiamą iš maišelio... (p. 11). Tarp netikėtumo ir nuvalkiotumo atsiranda ir tai, kas iš esmės geba patraukti skaitytoją – tai egzotiškumo dvelksmas, sumišęs su religijų, Kipro krašto kultūrinėmis priemaišomis. Daug kur gelbsti autorės ir vertėjos išnašos, tačiau netgi man jų būta kai kur per mažai, ypač, kai imta naudoti mitologinius ir tautosakinius įvaizdžius, nusakant sunkiai suprantamoms pasakojimo transformacijoms, kurios kai kada atrodo bereikšmės ir manieringos, norint sukelti poetišką sakralumo įspūdį.

Tiesą sakant, man šis literatūrinis eksperimentas Išbandymas nepriimtinas – pažaidžiau ir gana. Jeigu jums, kaip ir man, labiau patinka stabili literatūra, siūlanti ne žaismę, ne laisvas asociacijas, juslių literatūrą ir nepažintų kraštų kontekstus, kurių istorija aiškinama išnašose, bet priešingai – geidaujate stipraus naratyvo ir epinio pasakojimo stabilumą turinčią literatūrą, tada Išbandymo nesirinkite, nes tikriausiai jį pralaimėsite taip, kaip aš pralaimėjau, užvertęs paskutinį šios knygos puslapį, pasakęs gėdingus žodžius: „Ačiū Dievui, kad tokia trumpa knyga!“

Jūsų Maištinga Siela