Informacija apie albumą: Ellie Goulding - Lights 10 [vinyl, 2LP] (2020)
2020 m. spalio 23 d., penktadienis
Vinilinė plokštelė: Taylor Swift - 1989 [vinyl, 2LP] (2014)
Informacija apie vinilinę plokštelę: Taylor Swift - 1989 [vinyl, 2LP] (2014)
Vinilinė plokštelė: The Weeknd - After Hours [vinyl, 2LP] (2020)
Informacija apie vinilinė plokštelę: The Weeknd - After Hours [vinyl, 2LP] (2020)
2020 m. spalio 22 d., ketvirtadienis
Apie Virginios Woolf apsakymą "Palikimas"
Sveiki,
Paprastai nieko nerašau apie
atsitiktinius kūrinius, perskaitytus periodinėje spaudoje, bet šiandien darbe
per pertrauką įveikiau Virginios Woolf apsakymą Palikimas,
kuris buvo publikuotas leidinyje Literatūra ir menas (Nr. 3711) ir šį
kūrinį į lietuvių kalbą išvertė Gražvydas Kirvaitis. Perskaičiau ir nustėrau!
Kaip talentingai ir gerai parašyta. Tai įprasta man manyti, kai skaitau
Virginios Woolf kūrinius (paskutinis vertimas, kiek pamenu, buvo vienas
paskutiniųjų autorės rankraščių Tarp veiksmų).
Palikime subtiliai pasakojama
apie vyrą, kuris, palaidojęs žmoną, skaito paliktus jos dienoraščius, kurių
žmona neleido jai gyvai esant skaityti. Kas pažįsta V. Woolf kūrybą ir
asmenybę, tas žino, kad rašytoja nepakentė tiesmukaus literatūrinio
sentimentalumo, todėl, kad to išvengtų kaip moteris rašytoja, ji įtvirtino
modernios prozos manierą, rašymas tarsi sąmonės srautu, bet išlaikomi
klasikinės prozos elementai. Esminis V. Woolf technikos elementas yra per
buities detales byloti, ką mintija, jaučia ir vienas apie kitą mąsto veikėjai,
bet mąsto ne šiaip sau dabarties kategorijoje, bet aprėpia biografines
praeities plotmes, todėl dienoraščio rašymas Palikime vyrui sužadina ir
atskleidžia visą žmonos psichofizinių veiksmų analizę, taigi atskleidžiama ir
žmonos didžioji paslaptis.
Daug trumpų ir tikslių sakinių,
veržlus, tapus, bet neskurdus stilius smelkiasi per kelis lygmenis ir pabaigoje
suskamba tai, ką galima pavadinti klasikine lietuvių novele – trumpa proza,
mažai įvykių, netikėta pabaiga. Nežinau, kodėl tai vadinama apsakymu, man iš
ritmo ir stiliaus, ir literatūros kanonų akivaizdu, jog tai novelė, tačiau ne
žanras čia svarbiausia, o literatūrinis juvelyrinis malonumas.
Gal bus „Džeikobo knyga“ išversta
į lietuvių kalbą? Arba „Bangos“?
Jūsų Maištinga Siela
Filmas: "Mustangas" / "The Mustang"
Sveiki,
skaitytojai ir filmų žiūrovai,
Šįkart mano dėmesį patraukė atšiaurokai
pulsuojanti vaidybinė drama „Mustangas“ (angl. The Mustang)
(2019), kurį režisavo Laure de Clermont-Tonnerre. Gerai kino kritikų
įvertintoje dramoje pasakojama viensiužetė istorija apie kalinį Romaną, kuris
per narkotikų vartojimą vos nenužudė vieno asmens, todėl sėdi atokiame dykumų
prerijų kalėjime, kur šimtai kilometrų – vien dykynės, todėl yra priverstas su
kitais kaliniais prajodinėti vietos savininkui laukinius arklius...
Tiesą sakant, labai daug
tikėjausi iš šio filmo. Bent jau emociškai. Gurmaniško kino pateiktis ir
anotacija bylojo, kad tai kvapą gniaužianti istorija, tačiau po pusvalandžio
pastebėjau, kad žiūriu vien dėl žiūrėjimo ir net šiek tiek erzinuosi, kad
viskas taip neįtraukiančiai nyku. Eiga nuobodžiai užvilkinta, istorija
nejaudina ir tai pirminis santykis, kuris per visą likusią juostos dalį nelabai
ir keitėsi. Atrodo, istorija yra, subtilumo, atrodo, netrūksta, yra jautrumo,
tačiau neveikia ir „nepaima“ juosta tavęs nuoširdžiu tikrumu, todėl po seanso
bandžiau sau susidėti tokius akcentus, kurie nulėmė šio filmo paviršutiniškumą.
Filmo idėja labai siaura ir aiški
– kalinys bando prisijaukinti nesutramdomą laukinį žvėrį, abu jie tarsi
kaliniai, abu savyje laiko įsiūtį, todėl darosi akivaizdu, kad būtent Romanui
pavyks prisijaukinti mustangą, nes jų vidiniai pasauliai ir traumos savaip
rezonuoja. Gyvuliškas instinktas atpažįsta žmogaus pasaulio skaudulius, tačiau
iki tol šiems veikėjams reikia suvokti bendrystės kalbą... Ir viskas!
Protarpiais išsprūsta kelios svarbios Romano biografinės detalės. Suprantu, kad
filmas turėjo būti labai vizualus, pulsuojantys mustango dvasia, veržlus,
užburiantis, įtraukiantis į subtilumus, tačiau jau matytos gyvulio ir žmogaus
nusikaltėlio idėjinės paralelės kine nieko nebestebino, idėjiškai filmas jau kadaise
išnaudotas. Netgi darėsi koktu, kad šitaip siaura, plokščia, be provokacijos.
Stebino nebent viena – netikėtas, įdomus ir įtaigus gerai visiems žinomo aktoriaus
Matthias Schoenaerts amplua, tačiau kino gurmanai, jeigu nepamatys šios
juostos, manau, nelabai ką ir tepraras.
Mano įvertinimas:
5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 6.8
Jūsų Maištinga Siela
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)